NASA. Kosmosas. Lietuva.

 

Mirė lietuviškų šaknų turėjęs buvęs NASA astronautas Karolis Bobko

LRT.lt, BNS  2023.08.18 20:01 / atnaujinta 20.39

Karolis Bobko / J. Kalinsko / BNS nuotr.

Ketvirtadienį mirė buvęs NASA astronautas Karolis Josephas Bobko, turėjęs lietuviškų šaknų. 

Apie tai socialiniame tinkle „X“ (anksčiau „Twitter“) pranešė Kosmoso tyrinėtojų asociacija. Jis ėjo 86-us metus.

In Memoriam: Karol "Bo" Bobko

December 23, 1937 - August 17, 2023 pic.twitter.com/dRXFHbnlUZ

— Association of Space Explorers (@ASE_Astronauts) August 18, 2023

K. Bobko 2011 m. pateko į NASA šlovės muziejų. Bet ne todėl, kad pilotavo net tris skirtingus daugkartinio naudojimo erdvėlaivius: 1983 m. – „Challenger“, o 1985 m. – „Discovery“ ir „Atlantis“. Tokio įvertinimo K. Bobko sulaukė už tai, kad su „Challenger“ ir „Atlantis“ skrido pirmųjų, debiutinių, misijų metu.

Velionis buvo amerikiečių aerokosmoso inžinierius, į pensiją išėjęs JAV karinių oro pajėgų karininkas, lakūnas bandytojas, buvęs JAV karinių oro pajėgų ir NASA astronautas. Jis buvo pirmasis JAV karinių oro pajėgų akademijos absolventas, keliavęs į kosmosą.

„Mano protėviai kilę iš Kėdainių (Gineitų kaimo). Seneliai iš mamos pusės emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas 20 a. pradžioje“, – 2015 m. portalui 15min yra pasakojęs jis.

Pirmą kartą į Lietuvą jis atvyko 2011 m.

K. Bobko gimė 1937 m. gruodžio 23 d. Kvinse, Niujorke, ukrainietiškų ir lietuviškų šaknų turinčioje šeimoje. 1955 m. baigė Bruklino technikos vidurinę mokyklą Niujorke, 1959 m. JAV karinių oro pajėgų akademijoje įgijo mokslų bakalauro laipsnį, o 1970 m. Pietų Kalifornijos universitete – aerokosminės inžinerijos magistro laipsnį.

Vienintelis Lietuvos astronautas – kas jis ir kokie dar su Lietuva susiję žmonės skrido į kosmosą? 

LRT RADIJO laida „10-12”, LRT.lt  2023.08.04 20:52

Skrydis į kosmosą (asociatyvi nuotr.) / AP nuotr.

Lietuviai ir kosmosas – kas juos sieja? Etnokosmologijos muziejaus direktorius Linas Šmigelskas tikina, kad Rimantas Stankevičius – vienintelis Lietuvos kosmonautas, deja, lietuviui į kosmosą išskristi taip ir nepavyko. Tačiau kosmose yra pabuvoję du lietuvių kilmės astronautai. 

R. Stankevičius intensyviai ruošėsi kelionei į kosmosą, tačiau šie užmojai, deja, neišsipildė, sako LRT RADIJO laidos pašnekovas.

 

10–12. Ką turėtume žinoti apie legendinę žvalgę Marcelę Kubiliūtę?

„Jis buvo treniruojamas, ruošiamas kaip „Buran“ erdvėlaivio įgulos narys. <...> Gaila, jam nepavyko nukeliauti į kosmosą. Jis 1990 m. tragiškai žuvo“, – sako L. Šmigelskas.

„Buran“ – Sovietų Sąjungoje kurtas daugkartinis erdvėlaivis. Jis buvo kuriamas tarsi atsakas į JAV NASA „Shuttle“ programą.

Devintojo dešimtmečio pabaigoje, silpstant SSRS, pradėta svarstyti, ar tęsti „Buran“ programą, ar erdvėlaivio atsisakyti. Pirmasis ir vienintelis „Buran“ skrydis buvo automatizuotas, tad programa baigėsi ir R. Stankevičiui taip ir neteko nuskristi į kosmosą.

„Deja, Rimantui, kuris įdėjo labai daug pastangų, <...> į kosmosą pakilti nepavyko. Emociškai buvo sudėtinga“, – sakė L. Šmigelskas.

Rimantas Stankevičius, 1982 / Leidėjų archyvo nuotr.

„Norint įgyti teisę skristi į kosmosą, reikėdavo išlaikyti daugiau nei 100 testų, egzaminų. Paprastai toks pasiruošimas trukdavo 4–5 metus. Tačiau ne visiems pavykdavo pakilti į kosmosą.“, – pasakoja Etnokosmologijos muziejaus direktorius.

„Kosmose yra pabuvoję žmonių, susijusių su Lietuva. Tai buvęs NASA astronautas Karolis Josephas Bobko, lankęsis 2 kartus Lietuvoje, ir rusų kosmonautas Aleksejus Jelisejevas, kurio tėtis buvo Stanislovas Kuraitis“, – pasakoja jis.

„S. Kuraitis valdant Stalinui buvo represuotas 1937–1938 m. per Didįjį valymą. Jis buvo suimtas. <...> Sūnui tebuvo 4 metukai. Kad tai netrukdytų sūnui siekti mokslo, mama jam davė savo mergautinę pavardę – jis tapo Jelisejevu“, – įvykių seką detalizuoja pašnekovas.

A. Jelisejevas baigė tiksliųjų mokslų studijas, paskui buvo paskirtas dirbti konstruktoriumi – gavo užduotį konstruoti įrenginį, padėsiantį orientuotis kosmose.

„Dirbdamas konstruktoriumi, jis sužinojo, kad ruošiami kosmonautai. Jis labai panoro kosmonautu tapti. Slapta <...> įsirašė į treniruočių programą“, – apie A. Jelisejevą pasakoja L. Šmigelskas.

Linas Šmigelskas / E. Genio / LRT nuotr.

Imta kalbėti, kad į kosmosą turėtų skristi inžinierius, A. Jelisejevas buvo pasiūlytas kaip kandidatas. 1969 m. jis du kartus išskrido į kosmosą, trečią kartą – 1971 m.

2012 m. A. Jelisejevas apsilankė Lietuvoje. Nepaisydamas tėvo tautybės, jis visgi save labiau laikė rusu.

„Jis save vis dėlto laikė rusu. <...> Jis buvo labai mažas, kai tėtį areštavo. Paskui mama dar sykį ištekėjo. <...> Vėliau jis [su tėčiu – LRT.lt] buvo susitikęs, <...> bet ryšys nebuvo artimas. Tai galbūt nenutiesė kelio į Lietuvą“, – nurodo L. Šmigelskas.

2011 m. Lietuvoje lankęsis K. J . Bobko pašnekovui sudarė atviresnio žmogaus įspūdį. Astronautas prisiminė, kad nusičiaudėjus močiutė jam sakydavo: „Į sveikatą.“ Vėliau jis išreiškė norą atstovauti Lietuvai kaip žmogus, apsilankęs kosmose.

K. J. Bobko Lietuvoje lankės dar kartą ir 2015 metais.

Lietuviškas šaknis atradęs astronautas K. Bobko: atviras kosmosas primena didelį gilų baseiną

15min.lt/LRT  2015.09.29 11:12 

Lietuviai gali didžiuotis tik trimis astronautais ar kosmonautais, kurie giminystės ryšiais susiję su mūsų šalimi. Tai – šviesaus atminimo Rimantas Stankevičius (žuvo Italijoje 1990 m.), tris kartus į kosmosą kilęs Aleksejus Jelisejevas (80), kūdikystėje turėjęs Kuraičio pavardę, ir šiuo metu Kalifornijoje gyvenantis Karolis Josephas Bobko, kai kuriuose straipsniuose vadintas tiesiog Karoliu Juozu Bobko (78).

Karolis 2011 m. pateko į NASA šlovės muziejų. Bet ne todėl, kad pilotavo net tris skirtingus daugkartinio naudojimo erdvėlaivius: 1983 m. – „Challenger“, o 1985 m. – „Discovery“ ir „Atlantis“. Tokio įvertinimo K. Bobko sulaukė už tai, kad su „Challenger“ ir „Atlantis“ skrido pirmųjų, debiutinių, misijų metu.

Todėl nieko nuostabaus, kad šiai legendai atvykus į Lietuvą, žmonės pirmiausia klausia apie giminystės ryšius.

– Mano protėviai kilę iš Kėdainių (Gineitų kaimo). Seneliai iš mamos pusės emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas XX a. pradžioje. Dauguma mano pusseserių ir pusbrolių gyvena Kėdainių rajone. Daugiau apie juos sužinojau savo pirmosios kelionės į Lietuvą metu 2011 m., kai buvau pakviestas skaityti pranešimą konferencijoje „Space Economy in the Multipolar World“. Tuomet manęs daug klausinėjo apie prosenelius. Bet aš beveik nieko nežinojau. Todėl konferencijos organizatoriai pasidomėjo mano giminės medžiu ir padėjo rasti giminaičių. Mano mama – jauniausias vaikas šeimoje, o jos tėvai mirė, kai ji buvo dar maža, tad apie Lietuvą namuose beveik nekalbėdavome. Kiek žinau, vaikystėje ji su tėvais gyveno emigrantų iš Lietuvos rajone, o su namiškiais kalbėdavo tik lietuviškai. Bet namuose mes kalbėjomės angliškai. Mano mama – jauniausias vaikas šeimoje, o jos tėvai mirė, kai ji buvo dar maža, tad apie Lietuvą namuose beveik nekalbėdavome.

– Redakcijos darbuotojas prie rytinės kavos linksmai sveikinote „labas rytas“. Ar kalbate lietuviškai?

– O ne (juokiasi), moku tik keletą žodžių. Aš užaugau anglakalbėje aplinkoje. Tiesa, mama man sakė, kad, kai buvau visai mažas, šiek tiek kalbėjau lenkiškai ir lietuviškai. Nes mano tėtis – lenkas.

– Kiek nustebau išgirdęs jus juokais tariant keletą rusiškų frazių apie kosmosą.

– 1975 m. aš dalyvavau istorinėje „Apollo – Sojuz“ skrydžio programoje, kai kosmose pirmą kartą susijungė Sovietų Sąjungos ir JAV erdvėlaiviai „Apollo“ ir „Sojuz 19”. Tuomet mes stengėmės pramokti rusų, o jie – anglų kalbą. Tokiu būdu iš skrydžių centrų vadovaudami susijungimo operacijai galėjome bendrauti dviem kalbom. Tiesą sakant, rusiškai kalbėjau visai neblogai. Bet tai buvo jau seniai – prieš 30–40 metų. Tuomet padėjau planuoti misiją, bendravau su astronautais ir kosmonautais iš skrydžių valdymo centro.

– Ar kosminės lenktynės ir politinė įtampa tarp šių dviejų šalių netrukdė būti viena kosmine šeima?

– Vienas iš šios kosminės programos tikslų buvo sumažinti politinę įtampą ir parodyti, kad SSRS ir JAV gali bendradarbiauti mokslo srityje. Ilgalaikėje perspektyvoje tai tikrai pasiteisino. Iš dalies todėl Rusija ir JAV jau 14 metų yra partnerės vystant Tarptautinės kosminės stoties projektą.

– Gimėte JAV, Niujorke, 1937 m. Galbūt, kaip ir kiekvienas berniukas tais laikais, žvalgėtės bent į dangų?

– Tais laikais astronautų dar nebuvo, tad apie kosmosą nesvajojau. Tiesa, jau egzistavo animacinių filmų veikėjai, panašūs į astronautus, tad tik taip aš galėjau įsivaizduoti kosminius skrydžius. Mano tėčio draugas (kariškis) kartą pasakė: o kodėl tau nepabandžius stoti į naują karo aviacijos akademiją Vest Pointe? Taip ir padariau. Jau pirmame akademijos kurse turėjau daugybę mokytojų, kurie labai domėjosi galimybėmis pakilti į kosmosą. Tuo metu ši tema sparčiai populiarėjo. Todėl vėliau ir aš pasirinkau astronauto kelią. Norėdamas tapti astronautu iš pradžių turi išbandyti giminiškas sritis. Todėl pirmiausiai tapau naikintuvo pilotu (niekad nešaudžiau į žmones), lakūnu-bandytoju ir galiausiai prisijungiau prie JAV karo aviacijos programos, kurios tikslas – kosminiai skrydžiai. Vėliau mane pakvietė NASA, pradėjusi „Shuttle“ erdvėlaivių programą. Taip 1969 m. tapau didžiulio kosminio judėjimo dalimi.

– Kaip ruošiami astronautai: ar svarbiau fizinis pasirengimas, sugebėjimas atlaikyti didelius krūvius, ar intelektas, psichologija?

– Astronautui prireikia daugybės sugebėjimų. Be abejo, fiziniai duomenys labai svarbūs, bet jie nėra visa lemiantis dalykas. Mes – tikrai ne supermenai. Protiniai sugebėjimai – ne mažiau svarbūs. Nes „Shuttle“ tipo laivai yra sudėtingi, jiems valdyti ir juos perprasti reikia didelių pastangų. Todėl astronautas turi išmanyti daugybę sričių ir nuolat tobulinti žinias. Astronautui prireikia daugybės sugebėjimų. Be abejo, fiziniai duomenys labai svarbūs, bet jie nėra visa lemiantis dalykas. Mes – tikrai ne supermenai.

– Kiek laiko užtrunka pasirengimas, kol tampi NASA astronautu?

– Šiais laikais NASA pakviesti pilotai įtraukiami į metų trukmės pasirengimo programą. Po to jiems skiriamos įvairios užduotys. Tarkime, vadovauti misijoms iš Žemės. Juk ir esantys orbitoje, ir besiruošiantys skrydžiams, turi suprasti, kaip veikia kosminis laivas. Po to jau gali būti paskirtas kokiai nors konkrečiai misijai, į kurią gilinsies dar labiau. Žinoma, tam, kad būtum pakviestas į misiją, privalai turėti didelį skrydžių patirties bagažą. NASA renkasi tas kandidatūras, kurios turi daugiau privalumų: patirties, mokslinį laipsnį, ryžto siekti daugiau savo profesijoje.

– Jūs, ko gero, esate laimės kūdikis, nes buvote pakviestas į tris kosmines misijas (1983–1985 m.). Kodėl jums taip sekėsi?

– Neįsivaizduoju... Tiesiog mano darbas ir sugebėjimai tiko tiems, kurie planavo tas misijas. Pirmajame skrydyje buvau pilotas, o kitiems dviem vadovavau. Aš pažinojau žmones, kurie priėmė tuos sprendimus. Bet niekada neklausinėjau, o jie ir nesakydavo, už ką mane pasirinko. Tiesiog išgirsdavau: „sveikinu, jūs skrisite...“.

– 2011 metais jūsų vardas papuošė NASA šlovės muziejų (Hall of Fame).

– Daugelis galvoja, kad už tai, kad skridau trijose misijose. Bet tai – ne visai tiesa. Mane taip pagerbė už tai, kad du kartus pilotavau pirmuosius daugkartinio naudojimo erdvėlaivių skrydžius – „Challenger“ ir „Atlantis“.

– Išbandėte tris erdvėlaivius: „Challenger“, „Discovery“ ir „Atlantis“. Ar jie labai skyrėsi?

– Ne, tarp daugkartinio naudojimo erdvėlaivių tikrai didelių skirtumų nėra. Tačiau, tarkime, „Columbia“ turėjo papildomos įrangos paketą DFI (Development Flight Instrumentation Package), kuris vėliau labai pravertė tiriant, kodėl erdvėlaivis 2003 m. leisdamasis subyrėjo virš Teksaso likus vos 16 minučių iki misijos pabaigos.