2018 04 09 6:00 Lietuvos žinios
Rūta MIŠKINYTĖ
„Mes dažnai nusprendžiam į tokius dalykus nereaguoti. Nėra jokio reikalo tiems patiems žmonėms – Zuroffui, Kacui – atsakinėti tą patį per tą patį. Nėra nei noro, nei galimybių, nei, galų gale, jokio racionalumo. Tačiau šį kartą sureaguosim“, – LŽ sakė Lietuvos ambasadorius Izraelyje Edminas Bagdonas.
Seime prasidėję svarstymai drausti prekybą prekėmis, kurios iškraipo ar menkina Lietuvos istoriją bei kelia grėsmę Lietuvos valstybingumui, sulaukė reakcijos užsienyje. Šia tema Izraelio spaudoje pasirodė straipsniai – esą tai gali būti atsakas į tokias knygas, kaip Rūtos Vanagaitės „Mūsiškiai“. Tai ne pirmas kartas pastaruoju metu, kai Lietuvai ir lietuviams bandoma mesti antisemitizmo šešėlį. Kovo mėnesį pranešta, kad lietuviai – patys nepakančiausi žydams Rytų Europoje. Kovo 30 d. įtakingame JAV dienraštyje „The New York Times“ pasirodė straipsnis, kuriame Lietuva kaltinama noru tarsi nuslėpti Holokaustą mūsų šalyje.
Lietuvos ambasadoriaus Izraelyje Edmino Bagdono pasiteiravus, ar viešojoje Izraelio erdvėje figūruoja lietuvio-antisemito įvaizdis, diplomatas LŽ atsakė, kad pastaruoju metu, ypatingai po Rūtos Vanagaitės sukeltų bangų, situacija šiuo klausimu vienareikšmiškai paūmėjo. Vis dėlto radikalius pareiškimus ambasadorius teigia girdėjęs vos kelis sykius – tokia nuomonė tikrai nėra dominuojanti.
„Aišku, po visokių paskaitų, akcijų, pareiškimų, kokius Rūta čia organizuoja, kur tokie dalykai yra eskaluojami, jie tik dažnėja“, – pasakojo Edminas Bagdonas.
Lietuvoje šiuo metu veikia virš 100 tolerancijos centrų, švietimo sistemoje Holokaustas taip pat yra svarbus, leidžiama nemažai knygų apie Holokaustą.
„Nežinau, kodėl Rūta leidžia sau sakyti, kad ji yra pirmoji, ledlaužė šiuo klausimu. Vien ambasadoje Tel Avive turim virš 40 knygų apie Holokaustą. Kodėl ji nusprendė esanti pirma – nežinau, tai – eilinis melas“, – stebėjosi Lietuvos ambasadorius.
Ambasadorius pabrėžė, kad tokie dalykai nepadeda stiprinti ryšių tarp valstybių.
Taip pat panašią „meškos paslaugą“ atliko paskleista naujiena apie Kovo 11-osios eitynes, esą tai – nacių, antisemitų maršas. Taigi ir valstybės, kurioje vyksta tokie dalykai, gyventojai yra antisemitai.
„Lozungas „Lietuva lietuviams“, skanduojamas per Kovo 11-osios eitynes Kaune ir Vilniuje, verčia žmones daryti tam tikras išvadas. Čia vietos gyventojai kelia kausimą – ką tai reiškia? Ar mums atsiras vietos, ar ne? Toks klausimas yra natūralus. Šitas lozungas, aišku, tikrai neskatina tarpusavio supratimo ir bendradarbiavimo, tai natūralu“, – teigė ambasadorius.
Naujausia žinia apie žodžio laisvės ribojimą – panašus atvejis. „Tarp kai kurių žmonių egzistuoja noras kurstyti tokias nuotaikas, tad jie iš viso to įstatymo projekto išskaitė būtent tą sakinuką, kurį galima interpretuoti įvairiai. Mes dažnai nusprendžiame į tokius dalykus nereaguoti. Nėra jokio reikalo tiems patiems žmonėms – Zuroffui, Kacui – atsakinėti tą patį per tą patį. Nėra nei noro, nei galimybių, nei, galų gale, jokio racionalumo. Tačiau šį kartą sureaguosim“, – teigė ambasadorius.
„Tokiais atvejais mes reaguojame, rašome žiniasklaidai. Ambasada turi puikiausius santykius su „Jerusalem Post“ ir kitais pagrindiniais laikraščiais. Jei atsiranda problema, įvairūs fake news‘ai (melagingos naujienos), kuriuos paleidžia tie patys žmonės, kurių pavardes puikiai žinote, mes ją sprendžiame“, – tęsė Edminas Bagdonas.
Puikūs valstybių santykiai
Nepaisant tokių nutikimų, ambasadorius LŽ tvirtino, kad kaip ambasadorius jis yra labai patenkintas abiejų šalių santykiais pastaruoju metu.
„Patys matote, kiek pastaruoju metu vyksta bendravimo. Izraelis ir Lietuvos spaudoje, Lietuva – Izraelio, kokie turistų srautai ir kultūrinis bendradarbiavimas. Pagausėjo lėktuvų srautai, tris kartus per savaitę iš Kauno į Tel Avivą skrenda lėktuvai. Šiuo metu daug bendradarbiaujam beveik visose Lietuvai reikalingose srityse. Aš tuo labai patenkintas ir labai didžiuojuosi tuo, kas dabar vyksta“, – teigė ambasadorius.
Izraelyje vertinamas tiek lietuvių diplomatų aktyvumas, tiek lietuvių bei litvakų kultūriniai pasiekimai.
„Izraelis labai gerbia mus už tarpininkavimą įvairiose tarptautinėse organizacijose, institucijose. Vienas iš paskutinių pavyzdžių – pirmas per 28 metus Izraelio premjero, Benjamino Netanyahu, susitikimas su visais Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrais, kuris buvo suorganizuotas Lietuvos iniciatyva. Aš jau nekalbu apie tai, kaip Lietuva vertinama kultūros srityje – teatrai, opera, baletas, skulptūra, literatūra, muzikantai, Ganelinas, Kanovičius, Lipšicas... Jie visi yra puikiai žinomi, kur benueisi – ten litvakas, žmogus, iš Lietuvos, yra pozityvas“, – LŽ pasakojo Edminas Bagdonas.
Vis dėlto egzistuoja ir tam tikri skauduliai – Holokausto atmintis vis dar gyva, mat gyvi tai patyrę žmonės.
„Pažįstu kelias išgyvenusias moteris, kurios tiesiog išlipo iš Panerių duobės. Mes kalbamės su išgyvenusiais žmonėmis, tarp kitko – lietuviškai, jie ir toliau važinėja į Lietuvą, bendrauja su draugais, pažįstamais, mokslo draugais. Galiu užtikrintai pasakyti, kad Lietuva Holokausto dalykams skiria labai daug dėmesio“, – teigė ambasadorius.
Prieš kelis mėnesius Jungtinių Tautų asamblėjoje buvo balsuojama dėl rezoliucijos, kuri atmetė Jungtinių Valstijų sprendimą pripažinti Jeruzalę Izraelio sostine. Lietuva rezoliuciją palaikė, taigi prieštaravo Jungtinių Valstijų pozicijai Izraelio sostine pripažinti Jeruzalę. Izraelį nustebino toks Lietuvos sprendimas, mat Lietuva gana dažnai būna Izraelio tarpininke, stengiantis suprasti valstybės nelengvą situaciją.
„Šiuo klausimu Lietuva laikosi pozicijos, kad tai yra dvišalių diskusijų klausimas, kuris negali būti priimtas vienos šalies sprendimu. Buvo daug interpretacijų, bendruomenė taip pat buvo apstulbusi – kas čia atsitiko, kodėl jūs šitaip, negi Jeruzalė ne mūsų? Tačiau taip jau yra, kad egzistuoja Rytų ir Vakarų Jeruzalė. Norint pripažinti tokį statusą, reikalingi aiškesni tarptautiniai sprendimai,“ – kalbėjo Edminas Bagdonas.
Lietuvos pilietybės klausimas
Vis dėlto nepaisant šių įvykių litvakams Lietuvos pilietybės klausimas išlieka itin aktualus. Ambasadorius teigė, kad priežasčių tam yra daug – nostalgijos elementas, Lietuvos priklausymas Europos Sąjungai bei NATO, taigi galimybė daug kur keliauti be vizų, taip pat – žmonės nori investuoti į Lietuvą, o tai padaryti paprasčiau turint Lietuvos pilietybę.
„Vienu metu kildavo tikrai sudėtingų problemų, kai litvakams reikėdavo įrodyti, kad jų seneliai ar proseneliai, dažniausiai, turėjo Lietuvos pilietybę iki 1940 metų birželio 15 dienos. Dabar situacija palengvinta – norinčiam pilietybės reikia tik įrodyti, kad seneliai turėjo Lietuvos pilietybę – jei buvo keistos pavardės ar kažkas panašaus, surinkti visus dokumentus. Mūsų ambasados konsulinis skyrius visiškai apkrautas, per dieną visad turim bent dešimt žmonių, kurie nori turėti Lietuvos pasą“, – teigė ambasadorius.
Lietuva galėtų pasimokyti kibernetinio saugumo
Prieš kiek daugiau, nei metus, Izraelyje lankėsi gen. Vytautas Jonas Žukas. Jo vizito metu buvo aptarti įvairūs klausimai, taip pat – bendradarbiavimas sprendžiant saugumo iššūkius.
„Prieš gerus metus aš pats dalyvavau generolui lankantis Izraelyje, apvažiavome karinės pramonės gamybos įmones, pamatėme, koks čia karinio pasiruošimo lygis, pačios karo pramonės, industrijos, sistemos veikimo lygis. Visą laiką buvau šalia generolo, mačiau, kaip jis susižavėjo visais tais dalykais ir kaip tolimesnis bendravimas būtų reikalingas“, – teigė diplomatas.
Anot ambasadoriaus, Izraelis Lietuvai galėtų būti pavyzdžiu karo pramonės ir kibernetinio saugumo prasmėmis. Vieni iš siektinų tikslų – ne pirkti karinę įrangą iš Izraelio, bet kad Izraelis ją gamintų Lietuvoje.
„Izraelyje ne kartą lankėsi viceministras Edvinas Kerza. Lietuva ir Izraelis tikrai rimtai bendradarbiauja kibernetinio saugumo srityje. Mano nuomone, Izraelis šioje srityje užima tikrai vieną iš lyderiaujančių pozicijų, kadangi tiek kariniam, tiek civiliniam kibernetiniam saugumui skiria tikrai didelį dėmesį“, – tvirtino Edminas Bagdonas.
Rūta MIŠKINYTĖ
„Mes dažnai nusprendžiam į tokius dalykus nereaguoti. Nėra jokio reikalo tiems patiems žmonėms – Zuroffui, Kacui – atsakinėti tą patį per tą patį. Nėra nei noro, nei galimybių, nei, galų gale, jokio racionalumo. Tačiau šį kartą sureaguosim“, – LŽ sakė Lietuvos ambasadorius Izraelyje Edminas Bagdonas.
Seime prasidėję svarstymai drausti prekybą prekėmis, kurios iškraipo ar menkina Lietuvos istoriją bei kelia grėsmę Lietuvos valstybingumui, sulaukė reakcijos užsienyje. Šia tema Izraelio spaudoje pasirodė straipsniai – esą tai gali būti atsakas į tokias knygas, kaip Rūtos Vanagaitės „Mūsiškiai“. Tai ne pirmas kartas pastaruoju metu, kai Lietuvai ir lietuviams bandoma mesti antisemitizmo šešėlį. Kovo mėnesį pranešta, kad lietuviai – patys nepakančiausi žydams Rytų Europoje. Kovo 30 d. įtakingame JAV dienraštyje „The New York Times“ pasirodė straipsnis, kuriame Lietuva kaltinama noru tarsi nuslėpti Holokaustą mūsų šalyje.
Lietuvos ambasadoriaus Izraelyje Edmino Bagdono pasiteiravus, ar viešojoje Izraelio erdvėje figūruoja lietuvio-antisemito įvaizdis, diplomatas LŽ atsakė, kad pastaruoju metu, ypatingai po Rūtos Vanagaitės sukeltų bangų, situacija šiuo klausimu vienareikšmiškai paūmėjo. Vis dėlto radikalius pareiškimus ambasadorius teigia girdėjęs vos kelis sykius – tokia nuomonė tikrai nėra dominuojanti.
„Aišku, po visokių paskaitų, akcijų, pareiškimų, kokius Rūta čia organizuoja, kur tokie dalykai yra eskaluojami, jie tik dažnėja“, – pasakojo Edminas Bagdonas.
Lietuvoje šiuo metu veikia virš 100 tolerancijos centrų, švietimo sistemoje Holokaustas taip pat yra svarbus, leidžiama nemažai knygų apie Holokaustą.
„Nežinau, kodėl Rūta leidžia sau sakyti, kad ji yra pirmoji, ledlaužė šiuo klausimu. Vien ambasadoje Tel Avive turim virš 40 knygų apie Holokaustą. Kodėl ji nusprendė esanti pirma – nežinau, tai – eilinis melas“, – stebėjosi Lietuvos ambasadorius.
Ambasadorius pabrėžė, kad tokie dalykai nepadeda stiprinti ryšių tarp valstybių.
Taip pat panašią „meškos paslaugą“ atliko paskleista naujiena apie Kovo 11-osios eitynes, esą tai – nacių, antisemitų maršas. Taigi ir valstybės, kurioje vyksta tokie dalykai, gyventojai yra antisemitai.
„Lozungas „Lietuva lietuviams“, skanduojamas per Kovo 11-osios eitynes Kaune ir Vilniuje, verčia žmones daryti tam tikras išvadas. Čia vietos gyventojai kelia kausimą – ką tai reiškia? Ar mums atsiras vietos, ar ne? Toks klausimas yra natūralus. Šitas lozungas, aišku, tikrai neskatina tarpusavio supratimo ir bendradarbiavimo, tai natūralu“, – teigė ambasadorius.
Naujausia žinia apie žodžio laisvės ribojimą – panašus atvejis. „Tarp kai kurių žmonių egzistuoja noras kurstyti tokias nuotaikas, tad jie iš viso to įstatymo projekto išskaitė būtent tą sakinuką, kurį galima interpretuoti įvairiai. Mes dažnai nusprendžiame į tokius dalykus nereaguoti. Nėra jokio reikalo tiems patiems žmonėms – Zuroffui, Kacui – atsakinėti tą patį per tą patį. Nėra nei noro, nei galimybių, nei, galų gale, jokio racionalumo. Tačiau šį kartą sureaguosim“, – teigė ambasadorius.
„Tokiais atvejais mes reaguojame, rašome žiniasklaidai. Ambasada turi puikiausius santykius su „Jerusalem Post“ ir kitais pagrindiniais laikraščiais. Jei atsiranda problema, įvairūs fake news‘ai (melagingos naujienos), kuriuos paleidžia tie patys žmonės, kurių pavardes puikiai žinote, mes ją sprendžiame“, – tęsė Edminas Bagdonas.
Puikūs valstybių santykiai
Nepaisant tokių nutikimų, ambasadorius LŽ tvirtino, kad kaip ambasadorius jis yra labai patenkintas abiejų šalių santykiais pastaruoju metu.
„Patys matote, kiek pastaruoju metu vyksta bendravimo. Izraelis ir Lietuvos spaudoje, Lietuva – Izraelio, kokie turistų srautai ir kultūrinis bendradarbiavimas. Pagausėjo lėktuvų srautai, tris kartus per savaitę iš Kauno į Tel Avivą skrenda lėktuvai. Šiuo metu daug bendradarbiaujam beveik visose Lietuvai reikalingose srityse. Aš tuo labai patenkintas ir labai didžiuojuosi tuo, kas dabar vyksta“, – teigė ambasadorius.
Izraelyje vertinamas tiek lietuvių diplomatų aktyvumas, tiek lietuvių bei litvakų kultūriniai pasiekimai.
„Izraelis labai gerbia mus už tarpininkavimą įvairiose tarptautinėse organizacijose, institucijose. Vienas iš paskutinių pavyzdžių – pirmas per 28 metus Izraelio premjero, Benjamino Netanyahu, susitikimas su visais Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrais, kuris buvo suorganizuotas Lietuvos iniciatyva. Aš jau nekalbu apie tai, kaip Lietuva vertinama kultūros srityje – teatrai, opera, baletas, skulptūra, literatūra, muzikantai, Ganelinas, Kanovičius, Lipšicas... Jie visi yra puikiai žinomi, kur benueisi – ten litvakas, žmogus, iš Lietuvos, yra pozityvas“, – LŽ pasakojo Edminas Bagdonas.
Vis dėlto egzistuoja ir tam tikri skauduliai – Holokausto atmintis vis dar gyva, mat gyvi tai patyrę žmonės.
„Pažįstu kelias išgyvenusias moteris, kurios tiesiog išlipo iš Panerių duobės. Mes kalbamės su išgyvenusiais žmonėmis, tarp kitko – lietuviškai, jie ir toliau važinėja į Lietuvą, bendrauja su draugais, pažįstamais, mokslo draugais. Galiu užtikrintai pasakyti, kad Lietuva Holokausto dalykams skiria labai daug dėmesio“, – teigė ambasadorius.
Prieš kelis mėnesius Jungtinių Tautų asamblėjoje buvo balsuojama dėl rezoliucijos, kuri atmetė Jungtinių Valstijų sprendimą pripažinti Jeruzalę Izraelio sostine. Lietuva rezoliuciją palaikė, taigi prieštaravo Jungtinių Valstijų pozicijai Izraelio sostine pripažinti Jeruzalę. Izraelį nustebino toks Lietuvos sprendimas, mat Lietuva gana dažnai būna Izraelio tarpininke, stengiantis suprasti valstybės nelengvą situaciją.
„Šiuo klausimu Lietuva laikosi pozicijos, kad tai yra dvišalių diskusijų klausimas, kuris negali būti priimtas vienos šalies sprendimu. Buvo daug interpretacijų, bendruomenė taip pat buvo apstulbusi – kas čia atsitiko, kodėl jūs šitaip, negi Jeruzalė ne mūsų? Tačiau taip jau yra, kad egzistuoja Rytų ir Vakarų Jeruzalė. Norint pripažinti tokį statusą, reikalingi aiškesni tarptautiniai sprendimai,“ – kalbėjo Edminas Bagdonas.
Lietuvos pilietybės klausimas
Vis dėlto nepaisant šių įvykių litvakams Lietuvos pilietybės klausimas išlieka itin aktualus. Ambasadorius teigė, kad priežasčių tam yra daug – nostalgijos elementas, Lietuvos priklausymas Europos Sąjungai bei NATO, taigi galimybė daug kur keliauti be vizų, taip pat – žmonės nori investuoti į Lietuvą, o tai padaryti paprasčiau turint Lietuvos pilietybę.
„Vienu metu kildavo tikrai sudėtingų problemų, kai litvakams reikėdavo įrodyti, kad jų seneliai ar proseneliai, dažniausiai, turėjo Lietuvos pilietybę iki 1940 metų birželio 15 dienos. Dabar situacija palengvinta – norinčiam pilietybės reikia tik įrodyti, kad seneliai turėjo Lietuvos pilietybę – jei buvo keistos pavardės ar kažkas panašaus, surinkti visus dokumentus. Mūsų ambasados konsulinis skyrius visiškai apkrautas, per dieną visad turim bent dešimt žmonių, kurie nori turėti Lietuvos pasą“, – teigė ambasadorius.
Lietuva galėtų pasimokyti kibernetinio saugumo
Prieš kiek daugiau, nei metus, Izraelyje lankėsi gen. Vytautas Jonas Žukas. Jo vizito metu buvo aptarti įvairūs klausimai, taip pat – bendradarbiavimas sprendžiant saugumo iššūkius.
„Prieš gerus metus aš pats dalyvavau generolui lankantis Izraelyje, apvažiavome karinės pramonės gamybos įmones, pamatėme, koks čia karinio pasiruošimo lygis, pačios karo pramonės, industrijos, sistemos veikimo lygis. Visą laiką buvau šalia generolo, mačiau, kaip jis susižavėjo visais tais dalykais ir kaip tolimesnis bendravimas būtų reikalingas“, – teigė diplomatas.
Anot ambasadoriaus, Izraelis Lietuvai galėtų būti pavyzdžiu karo pramonės ir kibernetinio saugumo prasmėmis. Vieni iš siektinų tikslų – ne pirkti karinę įrangą iš Izraelio, bet kad Izraelis ją gamintų Lietuvoje.
„Izraelyje ne kartą lankėsi viceministras Edvinas Kerza. Lietuva ir Izraelis tikrai rimtai bendradarbiauja kibernetinio saugumo srityje. Mano nuomone, Izraelis šioje srityje užima tikrai vieną iš lyderiaujančių pozicijų, kadangi tiek kariniam, tiek civiliniam kibernetiniam saugumui skiria tikrai didelį dėmesį“, – tvirtino Edminas Bagdonas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą