2018-06-29

Prieš Trumpo ir Putino susitikimą – Kremliaus užuominos apie Baltijos šalis: stumia įgeidžių sąrašą

Vaidas Saldžiūnas Korespondentas gynybos temomis
2018 m. birželio 29 d. 11:16 delfi.lt

Liepos viduryje planuojamam JAV ir Rusijos prezidentų susitikimui intensyviai ruošiasi ne tik abiejų pastaruoju metu vis labiau nesutariančių šalių diplomatai. Kremliaus ruporai informacinėje erdvėje intensyviai „purena dirvą“ – ant kortos jau stato Baltijos šalių ir visos NATO likimą.

„Būtų idealu, jei sutartume su Rusija. Tai būtų geras, o ne blogas dalykas. Gal sutarsime, o gal ir ne“, – taip dar balandžio mėnesį susitikime su Lietuvos, Latvijos ir Estijos prezidentais kalbėjo JAV vadovas Donaldas Trumpas. Jo nenuosekli retorika Rusijos atžvilgiu iki šiol glumina kitas valstybes.

Po dviejų D. Trumpo ir Vladimiro Putino susitikimų dviprasmybių iš Baltųjų rūmų netrūksta: viena vertus, palankiai apie V. Putino režimą atsiliepiantis, asmeniškai su perrinkimu Rusijos prezidentą pasveikinęs D. Trumpas nuosekliai stiprino sankcijas Maskvai, įsakė išvaryti dešimtis rusų diplomatų iš JAV, taip reaguojant į Sergejaus Skripalio apnuodijimą Jungtinėje Karalystėje.

O abiejų šalių diplomatai pripažįsta, kad JAV ir Rusijos santykiai pasiekė senokai, net nuo Šaltojo karo laikų nematytas žemumas. Kai kovą per vieną priešrinkiminę spaudos konferenciją V. Putinas gyrėsi naujausiais, „analogų neturinčiais ginklais“, salėje parodytuose ir Rusijos prezidento pakomentuotuose animaciniuose filmuose ginklai buvo nutaikyti būtent į JAV.

Savo ruožtu įtempti amerikiečių ir rusų kariškių santykiai Sirijoje, kur JAV ir Rusija vykdo karines operacijas, dar labiau paaštrėjo praėjusį vasarį, kai JAV pajėgos sutriuškino rusų samdinių grupuotę.

O balandžio mėnesį JAV smogė Kremliaus globojamam ir saugomam Basharo Al Assado režimui Sirijoje. Be to, JAV iki šiol vyksta tyrimas dėl galimo Rusijos kišimosi į prezidento rinkimus.

Bet net ir oficialiai skeptiškai arba pabrėžtinai abejingai dėl trečiojo dvišalio D. Trumpo ir V. Putino susitikimo liepos viduryje Helsinkyje nusiteikę Rusijos diplomatai neslepia, kad Kremlius po ranka turi norų sąrašą. Šio sąrašo detales į viešąją erdvę vieną po kitos išmetinėja Kremliaus išlaikomi propagandiniai ruporai ar net JAV konservatyvios pakraipos leidiniai.

Sveikino rusofobą ir nustatė darbotvarkę

Šią savaitę Rusijoje lankėsi D. Trumpo administracijos patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas. Griežtumu, tiesmukumu ir JAV interesų gynimu garsėjantis diplomatas sulaukė nemažai dėmesio Kremliaus kontroliuojamoje žiniasklaidoje.

Pagyrę kietakaktišką J. Boltono būdą ir priminęs, kad D. Trumpas pastaraisiais mėnesiais, regis, spėjo susipykti su visais sąjungininkais ir įsivėlė į prekybinius karus su Kinija bei ES, Kremliaus ruporais laikomi tinklapiai regnum.ru ir news-front.info buvo linkę pamiršti net kai kuriuos ankstesnius griežtesnius JAV diplomato pasisakymus prieš Rusiją.

„Boltono problema ta, kad jis dažnai elgėsi kaip „vanagas“ ir rusofobas. Bet dėl gero reikalo apie tai galima kurį laiką pamiršti“, – konstatavo news-front.info. O ir pats J. Boltonas buvo neįprastai diplomatiškas, mandagus, netgi negailėjo gerų žodžių Rusijai. Tiesa, Kremliaus ruporai griebėsi ir kitos tradicinės bei sovietmečiu išbandytos „paruošiamojo ideologinio darbo“ taktikos: skleisti būsimąją susitikimo darbotvarkę – tikrą arba išgalvotą, naudingą būtent Kremliaus linijai.

„NATO plėtra į Rytus – kertinė JAV klaida“, – taip pavadinto straipsnio autorystę Kremliaus propagandos ruporas rubaltic.ru priskiria vienam konservatyviam JAV leidiniui. Rubaltic.ru esą cituoja Dave'o Majumdaro straipsnį „Rusijos karinės galios augimas“, išleistą „National Interest“.

Šio Rusijos žiniasklaidos itin pamėgto JAV leidinio redaktorumi pristatomas D. Majumdaras neva tikino, kad „Aljanso plėtros politika neigiamai atsiliepė Maskvos ir Vašingtono santykiams“, o „NATO ekspansija tapo priešpriešos sėkla tarp JAV ir Rusijos“. Be to, autorius esą tikino, kad naujoji priešprieša sukurs dar didesnę nesaugumo atmosferą, nes, kitaip, nei buvusi JAV priešininkė Sovietų sąjunga, Rusija linkusi labiau improvizuoti.

Iškraipė citatas ir pažadus

Vis dėlto kelių Kremliaus ruporų „pacituotame“, o iš tikrųjų iškraipytame D. Majumdaro straipsnyje mintis, kad NATO plėtra yra kertinė klaida, priklauso ne „National Interest“, o garsiam JAV diplomatui George'ui Kennanui.

Žinomas kaip sulaikymo politikos tėvas, vienas Maršalo plano ir Trumano doktrinos įkvėpėjų, jis 1946 m. parašė garsiąją „Ilgąją Telegramą“, kurioje teigiama, jog Sovietų Sąjungos režimas sparčiai plečiasi ir jį reikia kuo skubiau sustabdyti regionuose, kurie yra strategiškai svarbūs JAV.

„NATO plėtra bus lemtingiausia Amerikos politikos klaida po Šaltojo karo. Šis sprendimas gali pakurstyti Rusijos viešosios nuomonės nacionalistines, antivakarietiškas ir karines tendencijas“, – teigė G. Kennanas, kuris niekada neslėpė savo skeptiško požiūrio į NATO nuo pat Aljanso įkūrimo.

Be to, kitaip, nei bando įteigti Kremliaus ruporai, „National Interest“ pažymima, kad neigiamos NATO plėtros pasekmės tėra Rusijos nuomonė, o ne objektyvus požiūrio taškas.

Be to, straipsnyje paminėtas ir Kremliaus mėgstamas požiūrio taškas, kad Maskva esą buvo apgauta, mat Vakarų lyderiai neva žadėjo neplėsti Aljanso į rytus.

© Breaking defense

Iš tikrųjų, kaip rodo pernai išslaptinti dokumentai, toks pažadas nebuvo užfiksuotas jokiame rašytiniame susitarime, o žodinius „pažadus“ Vakarų lyderiai dalijo ne dabartinės Rusijos, o dabar jau nebeegzistuojančios SSRS vadovui Michailui Gorbačiovui.

Maskvos nuomonė apie „apgavystę“ ir Rusijos interesų zoną taip pat ne ypač rūpi Rytų ir Vidurio Europos valstybėms, kurios toliaregiškai įžvelgė narystės NATO saugumo garantijų būtinybę, kuriant ateitį šalia atgimstančios Rusijos. Pavyzdžiui, pakvietimo į NATO taip ir nesulaukusios Ukraina ir Gruzija tapo Rusijos agresijos aukomis.

Galiausiai, kaip rašoma „National Interest“, Rusija yra labiau linkusi ne improvizuoti, o „netekusi savo strateginės buferinės erdvės (Baltijos šalių ir Lenkijos), sąjungininkų jaučiasi nesaugi, apsupta grėsmių ir labiau nei SSRS linkusi veltis į provokacijas“.

Transliuoja Kremliui palankias dogmas

Vis dėlto izoliacinistinėmis, protekcionistinėmis ir konservatyviomis nuotaikomis garsėjantis „National Interest“, palaikantis D. Trumpo politiką, išties tapo ir tikro Kremliaus ruporo platforma.

Leidinyje pasirodė dar vienas straipsnis, pavadintas „JAV ir Rusijos susitikimo nauda“. Straipsnio autoriais nurodomi Kremliaus finansuojamos organizacijos „Rusijos užsienio reikalų taryba“ direktorius Andrejus Kortunovas ir Kenano instituto prie Woodrow Wilsono centro direktorius Matthew Rojansky. Pastarasis dar pernai prieš pirmąjį D. Trumpo ir V. Putino susitikimą Hamburgetikino, kad abiejų pusių susitikimai yra ypač svarbūs, stengiantis išvengti didesnės įtampos.

„Impulsas didžiųjų branduolinių valstybių santykiuose yra toks neigiamas, kad iš tiesų atėjo laikas užkirsti kelią viskam, kas atrodo kaip tolesnis eskalavimas ar blogėjimas“, – tikino M. Rojansky.

O praėjusią savaitę „National Interest“ ir rusiškame leidinyje „Kommersant“ pasirodžiusiame straipsnyje jis su A. Kortunovu darsyk pakartojo, kad naujas susitikimas taip pat gali sumažinti įtampą, kuri esą yra didžiausia nuo Šaltojo karo laikų. Vis dėlto abiem autoriams priskiriame straipsnyje yra ir užuominų, susijusių su Baltijos šalimis.

„Nuo Šaltojo karo laikų ar net nuo praėjusio amžiaus 9-ojo dešimtmečio Maskvos ir Vašingtono santykiai nebuvo atsidūrę taip arti karinės konfrontacijos – tai yra didinamų dislokavimų, pratybų ir operacijų ore, jūroje ir sausumoje nuo Baltijos jūros regiono iki Artimųjų rytų pasekmė.

Kai kuriais atvejais Rusijos ir NATO pajėgos beveik priartėjo prie susidūrimo, o eskalacijos išvengta tik per plauką“, – rašoma straipsnyje, kuriame taip pat pabrėžiama, jog tarp JAV ir Rusijos vėl vyksta ginklavimosi varžybos.

Tiesa, straipsnyje pamirštama pažymėti, kad strateginė įtampa tarp abiejų šalių suaktyvėjo būtent po Rusijos įvykdytų tarptautinės teisės pažeidimų Europoje: po agresijos prieš Gruziją ir ypač po Kremliaus įvykdytos Krymo okupacijos ir karo Donbase sukėlimo.

„Trumpo ir Putino susitikimas gali išspręsti fundamentalias problemas tarp Vašingtono ir Maskvos“, – optimistiškai priduria straipsnio autoriai, tarsi ne Rusijos organizuojamos netikėtos didelio masto arba planuotos, tačiau puolamojo pobūdžio pratybos „Zapad“, o būtent JAV rengiamos arba remiamos tarptautinės pratybos, skirtos Baltijos šalių gynimui, būtų „fundamentali problema“.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Nerijus Maliukevičius, kuris dešimtmetį nagrinėja informacinius karus, pripažino, kad tokie „probleminių regionų, kaip Baltijos šalys“ sprendimai gali būti siejami su D. Trumpo retorika.

Pavyzdžiui, Singapūre susitikęs su Šiaurės Korėjos lyderiu JAV prezidentas kiek netikėtai pareiškė, kad JAV sustabdys savo dalyvavimą „provokacinėse ir brangiose“ pratybose su Pietų Korėja. Manoma, kad panašių pareiškimų iš D. Trumpo laukiama ir kalbant apie Baltijos šalis, kuriose neseniai surengtos didelės JAV organizuotos pratybos „Kardo kirtis“.

„Straipsnio autoriai – A. Kortunovas su M. Rojansky „masažuoja“ Trumpo-Putino susitikimo darbotvarkę. Išmetama „įtampos mažinimo Baltijos jūros regione idėja“, objektu tampa JAV dislokavimai, pratybos ir pan.“, – sakė N. Maliukevičius.

Kremliaus propagandinėje žiniasklaidoje pastaruoju metu jau buvo pasirodę nemažai straipsnių apie tai, koks nesėkmingas buvo Baltijos šalių vadovų, ypač prezidentės Dalios Grybauskaitės vizitas į Vašingtoną, kad šis esą neišpildė lietuvių vilčių, o Amerika Lietuvą ir kitas Baltijos valstybes po derybų su V. Putinu parduos, iškeis ar tiesiog paliks likimo valiai.

„Vašingtonas naudoja šį regioną siekiant prastumti savus interesus ES ir neaštrins santykių su Maskva“, – dar praėjusį mėnesį tikino portalo rubaltic.ru redaktorius Sergejus Rekeda, ignoruodamas faktus, kad būtent JAV pirmoji dar 2014-dislokavo savo karius Baltijos šalyse, iki šiol stiprina savo pajėgas regione ir toliau, nepaisant visų kalbų apie tariamus D. Trumpo ryšius su Kremliumi, stiprina sankcijas Rusijai bei realiomis karinėmis priemonėmis remia Ukrainą.

Dėl visko kaltina Vakarus

Vis dėlto, pasak A. Kortunovo ir M. Rojansky, dėl įvykių Ukrainoje vertinimo išsiskyrusios JAV ir Rusijos nuomonės atvedė tik prie abejom valstybėm nenaudingų pasekmių.

„Po virtinės sankcijų ir abipusės izoliacijos politikos, eilinių abiejų valstybių piliečių santykiai atrofavosi iki nepatenkinamo lygio, kuris nenaudingas nė vienai pusei.

Elementarios ambasadų ir konsulinės paslaugos suvaržytos, turizmas, prekyba, mokslo, kultūriniai mainai smuko iki rekordinių žemumų, nematytų nuo 1958-ųjų“, – Rusiją, o ne JAV izoliavusias sankcijas peikė straipsnio autoriai. Jie pripažino, kad dėl visų problemų sprendimo susitikime D. Trumpui ir V. Putinui sutarti, greičiausiai, nepavyks.

„Nė viena pusė nėra linkusi vienašališkai nusileisti nacionalinio saugumo klausimais. Tačiau susitikimas gali atverti kelius stabilizuojant santykius, o tai jau savaime būtų pasiekimas“, – tikinama „National Interest“, pamiršus pridurti, jog būtent Rusija pastaraisiais metais pakeitė jėgų pusiausvyrą, pažeidė dar 1987 metais pasirašytą vidutinio nuotolio balistinių raketų sutartį ir ėmė kurti naujas branduolinius ginklus galinčias gabenti ginkluotės sistemas.

Vis dėlto, „National Interest“ autorių teigimu, Vašingtonui neišvengiamai teks tartis su Maskva dėl branduolinių ginklų klausimų – ar tai būtų įstrigusi abiejų šalių strateginės branduolinės ginkluotės mažinimo sutartis, ar Šiaurės Korėjos, ar Irano branduolinių ginklų klausimai.

D. Trumpo iniciatyva JAV neseniai pasitraukė iš susitarimo su Iranu, kurio branduolinę programą amerikiečiai įtaria esant priedangą, kuriant branduolinius ginklus.

Viena iš šalių, kurių įtaka Iranui yra milžiniška, vis dar yra Rusija. O sutikdama bendradarbiauti su JAV šiais klausimais, anot Kremliaus ruporų, Amerika gali būti priversta nusileisti kitose srityse, pavyzdžiui, Baltijos šalyse, dėl kurių Kremlius tikina esą neturintis jokių agresyvių kėslų.

Komentarų nėra: