Politikai. prof. Landsbergis: karo metu sąjungininkai nekontaktavo su Hitleriu

Vakarų laikysena nusivylęs prof. Landsbergis: karo metu sąjungininkai nekontaktavo su Hitleriu, su Putinu dabar vykstama net susitikti 

Agnė Skamarakaitė, LRT RADIJO laida „60 minučių“, 2022.04.15 18:01

Vytautas Landsbergis / E. Blaževič/LRT nuotr.

Buvęs Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas profesorius Vytautas Landsbergis LRT RADIJUI sako, kad Vokietija vis dar pataikauja Rusijai ir Rusijos imperializmui. Vokietijos vadovams siųstą V. Landsbergio laišką cituoja ir įtakingo savaitraščio „Der Spiegel“ naujienų svetainė, skelbianti, kad buvęs pirmasis nepriklausomybę atgavusios Lietuvos vadovas „prezidentą Steinmeierį ir kanclerį Scholzą laiko tiesiogiai atsakingus už Putino nusikaltimus“.

Laišką didžiausiai Europos Sąjungos (ES) ekonomikai profesorius sako rašęs kartu su protestų prie Vokietijos ambasados Vilniuje organizatoriais. Vokietija yra labai svarbi ir jos laikysena nėra visai gera, nusivylimo neslepia pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas.

„Ji (Vokietija – LRT.lt) iš papratimo ar tradicijos vis dar pataikauja Rusijai ir Rusijos imperializmui. [...] Nesinori kokio tai konfrontavimo su šia šalimi, nes Vokietija yra mūsų pusėje – tai yra demokratija. Jinai padeda daug kam. Tačiau kai kur daro klaidas ir yra kažkuom dar suvaržyta“, – sako profesorius. Anot jo, išsakyta pozicija proteste prie Vokietijos ambasados Vilniuje atsispindėjo ir parašytame laiške.

Paklaustas, ar naftos ir dujų embargas gali sustabdyti Putiną, V. Lansbergis sako, kad būtina išmėginti visas priemones, kurios padėtų nutraukti „šitą baisų karą ir Ukrainos niokojimą“. Šita Rusijos agresija prieš Ukrainą yra grėsminga ir visos Europos ateičiai, tikina jis.

Žmonės yra linkę žiūrėti savo patogumų, savo komforto, o padėti tam, kurį muša, gali būti ir nekomfortas. Ar tai teisinga laikysena? Nemanau. Jeigu mes esame krikščioniška civilizacija, tai nepadėti tam, kurį muša, nėra teisinga laikysena.

„Todėl priemonių nereikia gailėti. O kada kuri nors įtakinga valstybė sako, kad „oi, mūsų žmonėmis bus sunku“. Tai tegu eina pasiklausti tų žmonių Ukrainoje, kurie jau po žemėmis ir kurių jau vaikai nukankinti, ar jiems kartais nesunku?, – apeliuodamas į Vakarų ir Pietų Europos šalių vadovybes klausia V. Landsbergis. – „O mums pabrangs šildymas, mums bus sunku“ – netinkamai skamba.“

Apklausos Vokietijoje rodo, kad didesnė dalis apklaustųjų pasisako prieš energetinių išteklių iš Rusijos embargą. V. Landsbergis sako, kad šiuo klausimu valdžios atstovams nevalia eiti iš paskos ir pataikauti vien tik rinkėjų patogumui. Anot profesoriaus, politikai turi nešti „savo atsakomybę“ ir ne visada „eiti tautai iš paskos“.

Tas vadinamas politkorektiškumas turi antrą lazdos galą. Jisai kartais tiesiog gali būti išdavikiškas principų atžvilgiu, – kad neužsigautų, tas, kuris bjauriai elgiasi, tai aš nesakysiu, jog jis bjauriai elgiasi. Tai tegu užsigauna! Bet pirmiausia tegu jis nesielgia bjauriai.

„Jūs (Vokietijos politikai – LRT.lt) turite parodyti pavyzdį. [...] Žmonės yra linkę žiūrėti savo patogumų, savo komforto, o padėti tam, kurį muša, gali būti ir nekomfortas. Ar tai teisinga laikysena? Nemanau. Jeigu mes esame krikščioniška civilizacija, tai nepadėti tam, kurį muša, nėra teisinga laikysena“, – sako V. Landsbergis.

Kalbėdamas apie Prancūzijos prezidentą Emanuelį Macroną ir jo nenorą žudynių Ukrainoje pavadinti genocidu, profesorius sako, kad politkorektiškumas kartais gali būti tiesiog išdavystė.

„Ukrainiečiai yra atlaidūs žmonės. Jie nepasmerks Macrono už tai, kad šis pašnekėjo keistu būdu, arba kad žodžiai sukelia problemas, – sako profesorius V. Landsbergis. – Ne žodžiai sukelia problemas. Problemas sukelia agresyvi galvosena ir elgesys. O jei jis kaip nors apibūdinamas, tai jau yra antrinis dalykas.

Ar sąjungininkų šalių vadovai antrojo pasaulinio karo metu vyko derėtis su Hitleriu?

Yra manymas, kad štai nenaudokime tam tikrų žodžių ir tada padėtis bus kitokia. Ne, ji nebus kitokia. Ar tu naudosi tikslesnį žodį ar atsargesnį, kas darė tą padėtį, tas ją ir toliau darys. Tas vadinamas politkorektiškumas turi antrą lazdos galą. Jisai kartais tiesiog gali būti išdavikiškas principų atžvilgiu, – kad neužsigautų, tas, kuris bjauriai elgiasi, tai aš nesakysiu, jog jis bjauriai elgiasi. Tai tegu užsigauna! Bet pirmiausia tegu jis nesielgia bjauriai.“

V. Landsbergis su apmaudu komentuoja ir Austrijos kanclerio Karlo Nehammerio susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Profesorius sako, kad tokiu vizitu Europa negerbia savo principu ir čia pat retoriškai paklausia: ar sąjungininkų šalių vadovai antrojo pasaulinio karo metu vyko derėtis su Hitleriu?

Priešas yra toks nekenčiamas, kad jo ir žemė išdeginama ir ten dar minų prikišama, jog atėjus pavasariui ją nebūtų galima net užsėti. Tai koks čia karas? Kokie čia partneriai pokalbiams?

„Tai čia yra labai panaši situacija. „Draugas Hitleri, gal tu truputį ten mažiau baisybių daryk“, – V. Landsbergis šaržuoja dabartinių kai kurių Vakarų ir Pietų Europos šalių vadovų laikyseną Antrojo pasaulinio karo kontekste. – Ta riba jau buvo peržengta. Ir dabar ta riba jau yra peržengta. Naikinami miestai. Metodiškai. Kad žmonės yra žudomi ir naikinami, tai viena medalio pusė, o kita medalio pusė – išdeginta žemė. Priešas yra toks nekenčiamas, kad jo ir žemė išdeginama ir ten dar minų prikišama, jog atėjus pavasariui ją nebūtų galima net užsėti. Tai koks čia karas? Kokie čia partneriai pokalbiams?“

Profesorius linki Austrijos kancleriui, o ir kitiems Europos vadovams, kurie vis tikisi V. Putiną palenkti demokratiškomis priemonėmis, nevykti su juo susitikti ir tokiu būdu nedaryti žalos pačiai Europai.

„Toks vizitas buvo beprasmis ir netgi žalingas Europos principingumui. Reikia suvokti, kad yra ribos, už kurių tam tikras žmogus jau yra tiesiog nekontaktuotinas. Nesvarbu, kokią poziciją jis užima“, – sako buvęs Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas profesorius V. Landsbergis.

Viso pokalbio su prof. V. Landsbergiu klausykitės radijo įraše.

Parengė Vismantas Žuklevičius.