2018 m. kovo 23 d. 23:57 delfi.lt
Edgaras Savickas, Verslo žurnalistas
Lietuva niekada negyveno taip gerai, kaip Vakarų Europa, sako „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. Jo duomenis, geriausias pasiektas rodiklis buvo 86 proc. bendrojo vidaus produkto vienam asmeniui vidurkio ir tai buvo XVI amžiuje.
Ketvirtadienį vadovų konferencijoje „EBIT 2018“ pranešimą skaitęs ekonomistas pasakojo, kad šiuo metu Lietuva siekia 72 proc. Vakarų Europos vidurkio ir tai yra geriausias rodiklis per 424 metus.
„Ypač įspūdingas mūsų progresas yra dėl to, kad prieš 24 metus buvome labiausiai nutolę nuo Vakarų Europos. Lietuvos ekonomika siekė kiek mažiau nei 30 proc. BVP vidurkio vienam asmeniui“, – pasakojo jis.
Ž. Mauricas pažymėjo, kad bent jau istoriškai, skirtumai tarp valstybių yra linkę augti.
„Nėra taip, kad visas pasaulis konverguojasi ir galiausiai visi gyvens gražiai ir laimingai. Pavyzdys – darbo užmokesčio Vokietijoje, Lietuvoje ir Egipte skirtumai. Vokietijoje jis yra tris kartus didesnis nei Lietuvoje, bet Lietuvoje – penkis kartus didesnis nei civilizacijos lopšyje Egipte. Egiptui iki mūsų vytis yra daugiau, nei mums iki vokiečių“, – sakė jis.
Tada pranešėjas papasakojo, kaip skirtingos pasaulio šalys vystėsi nuo viduramžių.
„X amžiuje turtingiausias regionas buvo Egiptas, Artimieji Rytai. Tai buvo civilizacijos lopšys, o Rytų Europa buvo pats neturtingiausias regionas, net skurdesnis už Afriką. Įdomu, kad didžioji dalis vergų Artimuosiuose Rytuose buvo iš Rytų Europos, o ne Afrikos. Vergai keliauja iš ten, kur yra pigiausi.
XV amžiuje situacija pasikeitė. Renesanso amžiuje turtingiausia pasaulio valstybe buvo Italija. Ji buvo dvigubai turtingesnė už pasaulio vidurkį. Tai lėmė trys dalykai: visuomenės vertybės ir visų pirma laisvė (požiūris į žmogų), konkurencija tarp skirtingų miestų-valstybių (Venecijos, Florencijos, Genujos), pasitikėjimas“, – dėstė Ž. Mauricas.
Jo pasakojimu, žmonės Italijoje pasitikėjo vieni kitais ir tai jiems leido sukurti finansų sistemą.
„Juk tais laikais buvo keista kažkam skolinti pinigus – taigi žmogus dings. Kaip užtikrinti, kad grįš ir grąžins pinigus. Dar buvo draudimas, nes žmonės keliaudavo prekiniais laivais į kitas valstybes ir reikėdavo pasitikėti, kad jie grįš į tą patį uostą, o ne dings kur nors su pinigais. Beje, viena galingiausių ir turtingiausių šeimų tada buvo Medičiai, kilusi ne iš aristokratijos, bet iš viduriniojo sluoksnio, verslininkų“, – pasakojo ekonomistas.
XVI amžiuje turtingiausiomis šalimis tapo Olandija, Jungtinė Karalystė (JK), Ispanija ir Portugalija.
„Būtent tos keturios šalys surizikavo ir pradėjo užkariauti kitus kontinentus, tai – atradimų amžius. Kalbu apie Amerikas, Aziją. Šioms šalims padėjo, visų pirma, verslumas. Kolumbas žinojo, kad, jo supratimu, Azija yra žymiai toliau ir mažai tikėtina ją pasiekti. Tačiau jis rizikavo, buvo verslus. Žinoma, reikėjo ir mokslo, ypač navigacijos srityje, o kartu ir naujų technologijų“, – pasakojo Ž. Mauricas.
XVII amžių jis apibūdino kaip praradimų amžių.
„Iš tų keturių valstybių dvi – Nyderlandai ir JK – toliau judėjo į priekį, o Ispanija ir Portugalija pasuko kitu keliu. Nežiūrint to, kad startinė pozicija visų jų buvo ta pati.
Žinoma, yra skirtumų ir tarp Nyderlandų ir JK. Pirmieji apmokestino namo fasado plotį ir dėl to statė siaurus namus, turėjo daug kaimynų, galėjo pasitarti. Tuo metu britai apmokestino langus, esą tai prabangos dalykas ir pristatė daug namų be langų. Tai nelabai jiems padėjo, nes be langų ne kažin ką ir sugalvosi gero.
Nyderlandai daugiau iniciatyvos davė privačiai iniciatyvai, užtikrino nuosavybės teises. Ten buvo sukurtos pirmosios korporacijos, finansų rinkos. Tuo metu valstybė užsiėmė tik investicijomis į infrastruktūrą.
Savo ruožtu Ispanija ir Portugalija viską suplakė į vieną ir valstybė sau prisiėmė per daug įgaliojimų. Dėl to Ispanija sugebėjo net du kartus bankrutuoti XVI amžiuje, valdydama pusę pasaulio“, – pasakojo ekonomistas.
Ž. Maurico teigimu, nesėkmes Ispanijoje ir Portugalijoje lėmė nestabili teisinė ir investicinė aplinka.
„Jei laivas išplaukdavo 2 metams, tai olandas žinojo, kad grįžęs turės sumokėti 20 proc., o ispanas grįždamas nebuvo tikras, kad bus tie patys 20 proc. Galėjo būti ir 60 proc., o gal ir 100 proc., jei karalius taip sugalvotų. Dar vienas dalykas – Amerikoje rastas sidabras buvo įsisavintas. Galima rasti aliuziją su Europos Sąjungos parama. Tai nedavė pridėtinės vertės“, – aiškino jis.
Tuo metu olandai, Ž. Maurico teigimu, XVII – savo aukso amžiuje gyveno taip, kad šiandien retas lietuvis gyvena taip gerai.
„Panašios tendencijos persikėlė į kolonijas. Tai matoma skirtumuose tarp Meksikos ir Jungtinių Amerikos Valstijų, – dėstė pranešėjas. – Tik XIX amžiuje JK tikrai pasiekė didesnį progresą už Olandiją. Britų pakilimą lėmė inovacijos, išsilavinimas ir pagarba disciplinai. Išties, pramonės revoliuciją lėmė ne tiek kūrybingumas, o gebėjimas padaryti daiktus taip, kad jie veiktų. Taip britai pradėjo dominuoti pasaulyje, buvo turtingiausia ir galingiausia imperija.
“Kalbėdamas apie XX amžių ekonomistas nurodė, kad karas, kitaip nei kartais sakoma, tikrai nėra progreso variklis.
„Karo reikia vengti visais įmanomais būdais. Dėl karų XX amžiaus pirmoje pusėje Europa pradėjo atsilikti nuo likusio pasaulio. Tos šalys, kurios nedalyvavo arba dalyvavo mažai, augo žymiai sparčiau. Pasibaigus karui, sukūrus Europos Sąjungą, Vakarų Europos augimas vėl tapo praktiškai didžiausiu, išskyrus Rytų Aziją. Taika yra labai svarbu“, – nurodė jis.
Ž. Mauricas apibendrino, kad augimui reikia investicijų į žmogų, kurios būna tada, kai yra laisvė, pagarba disciplinai, pasitikėjimas, išsilavinimas.
„Kalbant apie funkcijų pasidalinimą tarp verslo ir valstybės, kiekvienas turi dirbti savo darbą. Valstybei nereikia daryti verslo, nes tada verslas pradeda daryti valstybę“, – sakė jis.
Edgaras Savickas, Verslo žurnalistas
Lietuva niekada negyveno taip gerai, kaip Vakarų Europa, sako „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. Jo duomenis, geriausias pasiektas rodiklis buvo 86 proc. bendrojo vidaus produkto vienam asmeniui vidurkio ir tai buvo XVI amžiuje.
Ketvirtadienį vadovų konferencijoje „EBIT 2018“ pranešimą skaitęs ekonomistas pasakojo, kad šiuo metu Lietuva siekia 72 proc. Vakarų Europos vidurkio ir tai yra geriausias rodiklis per 424 metus.
„Ypač įspūdingas mūsų progresas yra dėl to, kad prieš 24 metus buvome labiausiai nutolę nuo Vakarų Europos. Lietuvos ekonomika siekė kiek mažiau nei 30 proc. BVP vidurkio vienam asmeniui“, – pasakojo jis.
Ž. Mauricas pažymėjo, kad bent jau istoriškai, skirtumai tarp valstybių yra linkę augti.
„Nėra taip, kad visas pasaulis konverguojasi ir galiausiai visi gyvens gražiai ir laimingai. Pavyzdys – darbo užmokesčio Vokietijoje, Lietuvoje ir Egipte skirtumai. Vokietijoje jis yra tris kartus didesnis nei Lietuvoje, bet Lietuvoje – penkis kartus didesnis nei civilizacijos lopšyje Egipte. Egiptui iki mūsų vytis yra daugiau, nei mums iki vokiečių“, – sakė jis.
Tada pranešėjas papasakojo, kaip skirtingos pasaulio šalys vystėsi nuo viduramžių.
„X amžiuje turtingiausias regionas buvo Egiptas, Artimieji Rytai. Tai buvo civilizacijos lopšys, o Rytų Europa buvo pats neturtingiausias regionas, net skurdesnis už Afriką. Įdomu, kad didžioji dalis vergų Artimuosiuose Rytuose buvo iš Rytų Europos, o ne Afrikos. Vergai keliauja iš ten, kur yra pigiausi.
XV amžiuje situacija pasikeitė. Renesanso amžiuje turtingiausia pasaulio valstybe buvo Italija. Ji buvo dvigubai turtingesnė už pasaulio vidurkį. Tai lėmė trys dalykai: visuomenės vertybės ir visų pirma laisvė (požiūris į žmogų), konkurencija tarp skirtingų miestų-valstybių (Venecijos, Florencijos, Genujos), pasitikėjimas“, – dėstė Ž. Mauricas.
Jo pasakojimu, žmonės Italijoje pasitikėjo vieni kitais ir tai jiems leido sukurti finansų sistemą.
„Juk tais laikais buvo keista kažkam skolinti pinigus – taigi žmogus dings. Kaip užtikrinti, kad grįš ir grąžins pinigus. Dar buvo draudimas, nes žmonės keliaudavo prekiniais laivais į kitas valstybes ir reikėdavo pasitikėti, kad jie grįš į tą patį uostą, o ne dings kur nors su pinigais. Beje, viena galingiausių ir turtingiausių šeimų tada buvo Medičiai, kilusi ne iš aristokratijos, bet iš viduriniojo sluoksnio, verslininkų“, – pasakojo ekonomistas.
XVI amžiuje turtingiausiomis šalimis tapo Olandija, Jungtinė Karalystė (JK), Ispanija ir Portugalija.
„Būtent tos keturios šalys surizikavo ir pradėjo užkariauti kitus kontinentus, tai – atradimų amžius. Kalbu apie Amerikas, Aziją. Šioms šalims padėjo, visų pirma, verslumas. Kolumbas žinojo, kad, jo supratimu, Azija yra žymiai toliau ir mažai tikėtina ją pasiekti. Tačiau jis rizikavo, buvo verslus. Žinoma, reikėjo ir mokslo, ypač navigacijos srityje, o kartu ir naujų technologijų“, – pasakojo Ž. Mauricas.
XVII amžių jis apibūdino kaip praradimų amžių.
„Iš tų keturių valstybių dvi – Nyderlandai ir JK – toliau judėjo į priekį, o Ispanija ir Portugalija pasuko kitu keliu. Nežiūrint to, kad startinė pozicija visų jų buvo ta pati.
Žinoma, yra skirtumų ir tarp Nyderlandų ir JK. Pirmieji apmokestino namo fasado plotį ir dėl to statė siaurus namus, turėjo daug kaimynų, galėjo pasitarti. Tuo metu britai apmokestino langus, esą tai prabangos dalykas ir pristatė daug namų be langų. Tai nelabai jiems padėjo, nes be langų ne kažin ką ir sugalvosi gero.
Nyderlandai daugiau iniciatyvos davė privačiai iniciatyvai, užtikrino nuosavybės teises. Ten buvo sukurtos pirmosios korporacijos, finansų rinkos. Tuo metu valstybė užsiėmė tik investicijomis į infrastruktūrą.
Savo ruožtu Ispanija ir Portugalija viską suplakė į vieną ir valstybė sau prisiėmė per daug įgaliojimų. Dėl to Ispanija sugebėjo net du kartus bankrutuoti XVI amžiuje, valdydama pusę pasaulio“, – pasakojo ekonomistas.
Ž. Maurico teigimu, nesėkmes Ispanijoje ir Portugalijoje lėmė nestabili teisinė ir investicinė aplinka.
„Jei laivas išplaukdavo 2 metams, tai olandas žinojo, kad grįžęs turės sumokėti 20 proc., o ispanas grįždamas nebuvo tikras, kad bus tie patys 20 proc. Galėjo būti ir 60 proc., o gal ir 100 proc., jei karalius taip sugalvotų. Dar vienas dalykas – Amerikoje rastas sidabras buvo įsisavintas. Galima rasti aliuziją su Europos Sąjungos parama. Tai nedavė pridėtinės vertės“, – aiškino jis.
Tuo metu olandai, Ž. Maurico teigimu, XVII – savo aukso amžiuje gyveno taip, kad šiandien retas lietuvis gyvena taip gerai.
„Panašios tendencijos persikėlė į kolonijas. Tai matoma skirtumuose tarp Meksikos ir Jungtinių Amerikos Valstijų, – dėstė pranešėjas. – Tik XIX amžiuje JK tikrai pasiekė didesnį progresą už Olandiją. Britų pakilimą lėmė inovacijos, išsilavinimas ir pagarba disciplinai. Išties, pramonės revoliuciją lėmė ne tiek kūrybingumas, o gebėjimas padaryti daiktus taip, kad jie veiktų. Taip britai pradėjo dominuoti pasaulyje, buvo turtingiausia ir galingiausia imperija.
“Kalbėdamas apie XX amžių ekonomistas nurodė, kad karas, kitaip nei kartais sakoma, tikrai nėra progreso variklis.
„Karo reikia vengti visais įmanomais būdais. Dėl karų XX amžiaus pirmoje pusėje Europa pradėjo atsilikti nuo likusio pasaulio. Tos šalys, kurios nedalyvavo arba dalyvavo mažai, augo žymiai sparčiau. Pasibaigus karui, sukūrus Europos Sąjungą, Vakarų Europos augimas vėl tapo praktiškai didžiausiu, išskyrus Rytų Aziją. Taika yra labai svarbu“, – nurodė jis.
Ž. Mauricas apibendrino, kad augimui reikia investicijų į žmogų, kurios būna tada, kai yra laisvė, pagarba disciplinai, pasitikėjimas, išsilavinimas.
„Kalbant apie funkcijų pasidalinimą tarp verslo ir valstybės, kiekvienas turi dirbti savo darbą. Valstybei nereikia daryti verslo, nes tada verslas pradeda daryti valstybę“, – sakė jis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą