man su nuotrauka nepavyko

Galeciau sakyti, kad esu ne fotogeniska, kad fotografavusi mane mergina nekencia moteru ir yra bloga specialiste... Bet faktas - kaip blynas, kai parodziau nuotraukas bendradarbiams, o paskui SODROS tarnyboje, tai visi vertinimai sutapo, gyva as atrodau geriau, o nuotrauka dar ir nekokybisku spalvu, viskas uzglusinta geltona spalva.

Taciau esu fataliste, gal man taip ir reikia? Gal po kokiu penkiu metu as net patiksiu sau... Tik yra vienas tik. Nuotrauka prilipino prie dokumento, kurio galiojimas NETERMINUOTAS.

Antroji savaites emocija buvo susidurus su nauju pavadinimu - SENATVES PENSIJA. Senatve dar neseniai koketuodavome draugiu pasikalbejimuosi, vis sakydavom, kad mes jau senutes, kaip tie seni "ridikiuliai" arba "tases", bet is kitu, musu adresu tokiu tekstu negirdejome, o cia rasytinis dokumentas. Nemalonus jausmas.

Dar viena naujiena, kurios laukiau viltingoje nezinioje. Kokia bus mano menesine pinigine pensijos israiska. Nesitikejau dideles, bet ir tokios mazos nelaukiau. Po pokalbiu SODROJE suzinojau, kad jeigu man pritaikys kitus metus, tai ten mano koeficientas yra zymiai didesnis, bet tai gales ivykti tik po metu. Na, bent tiek.

Ir Kubiliaus ekonominis Lietuvos gelbejimo planas mane liecia tiesiogiai. Darbe yra viena guvi moteriske, kuri moment ivairiu lenteliu pagalba paskaiciuoja visas naudas ir nuostolius. Taigi, dabar turiu pusantro etato, tai jeigu pripliusuosime busima pensija, tai atskaicius mokescius paaiskeja, kad uz antraji pusini darba as jau beveik nieko nebegaunu.

Dabar lieka dilema, ar dirbti veltui pridetini laika ir tuo budu remti Lietuva, ar atsisakyti antrojo darbo ir gauti tik 50Lt maziau. Viltingai galvojau apie Grybauskaite, bet dabar manau, ksd ji dar labiau uzverstu dirzus. I prieki turetu vesti ne ekonomistas, bet tikintis svajotojas. Tas kuris tiki vidinemis tautos galiomis ir mato tiksla, o ne operuoja paprastais skaiciais.



O dabar musu "karaliu pasaku" laikas. Visi draugai ratu svenciame jubiliejus, nors tai yra grazu.

grazi nuotrauka

REUTERS/Eric Draper/Handout

Labai svarbu yra graziai iseiti. Gal su sirdgela, gal kaip kitaip, bet graziai. Man patinka grazi pabaiga, o ja taip sunku padaryti.

Labai suprantu prezidento George W. Bush jausmus. Ne todel, kad buciau artima prezidentams, bet mano gyvenimas siuo metu padieniui sutapo. Ir as palieku tam tikra, tikrai didesni savo gyvenimo etapa ir einu tolyn i nezinia.

Pirmoji savaite pakankamai nesekminga, bet manau, kad istversiu. Todel ir vertinu grazia pabaiga. Man pabaigti graziai nepavyko.

Dabar kai pasiziuri i prezidentu pasikeitimo scenariju, tai supranti, kad tai visas ritualas, kur matosi ir rezisura ir tradicia ir liaudies balsas. As uz scenariju ir rezisura, arba uz situacijos valdyma iki pabaigos. Ko linkiu visiems.

blogeriai 2009 pasitiko su anketa

Pasiule - Horde
"Visi padarom įrašą, kur išrenkam metų geriausius:
Mano metų įvykis 2008;
Mano metų nuosmukis 2008;
Mano metų atradimas 2008;
Mano metų tūsas 2008;
Mano metų kadras 2008;
Mano metų gabalas 2008;
Mano metų filmas 2008;
Mano blogo geriausias įrašas 2008;
Geriausias metų skaitinys internete 2008;

Viską rašom iš gyvenimo (nors manau viską suprantat) ir irašą paskelbiam š.m. gruodžio 31d, 23:45 (Lietuvos laiku)."

Truputi veluoju :), bet panorau bent sau apibendrinti praejusius metus, nes vienu zodziu sakant, net negalvojus, pasakiau, kad metai buvo blogi ir dziaugiuosi, kad jie pasibaige. Taciau, jeigu metus padali temomis, galima gauti visai kitoki vaizda?
Pildysiu po truputi, kai turesiu atsakymus i klausimus.

Mano 2008

Mano metų įvykis - mire mano draugas su kuriuo praleidau kartu 15 metu. Patyriau nepaprasta skausma, nors tai buvo tik mano mylimas katinelis. Gal tai labiau atkreipe demesi i daugybe jaunu zmoniu mirciu Lietuvoje. Man tai metai pazenklinti mirties zenklu. Dar karas Gtruzijoje.

Mano metų nuosmukis - Drepresinis stovis namuose, kuris pasireiske chaosu ir netvarka. Tiesiog nieko daugiau nebeisileidziu i namus. Tai visai naujas mano stovis. Manau, kad tai ne visam laikau. Tikiuosi.

Mano metų atradimas - naujas mobilusis telefonas. Palaipsniui baigiu isisavinti visas jo funkcijas, kuriu jis turi gana daug. Paskutiniu metu pradejau net zaisti zaidimus vaziuodama namo. Dar labai pamegau fotografavima, nes galima tai daryti be garso ir visur. Manau tai bus gera praktika prie padedant fotografuoti su rimtomis kameromis.

Mano metų tūsas - mano mamos 85 metu jubiliejus restorane, kur susirinko reciau matomi zmones. Viskas buvo "ciki", gerai butu, kad savo 60-meti as sugebeciau bent panasiai atsvesti.

Mano metų kadras - ...

Mano metų gabalas - Kipelov - "Ya svoboden". Apie kokia ten laisve jis dainuoja, pavojinga net galvoti, bet mane labai "kabina"...

Mano metų filmas - ...

Mano blogo geriausias įrašas - ...

Geriausias metų skaitinys internete - ...

Mano metų dziaugsmas - mazi dalykeliai, kaip nauji draugai, kaip pagaliau isigyta balta orchideja su kuria as sutikau naujuosius metus ir nepaliauju grozetis toliau.

Mano metu vargas - tai mano darbas, kuris kasdien kinta ir kasdien kelia naujus reikalavimus ir keicia salygas. Iki siol man sekesi likti vagoje, bet itampa dideja. Nors, kita vertus, dirbdama paskutinius metus pries pensija as turbut atidirbau uz visa neatidirbta laika. Gal tai mano skolu atidavimo metas. Karminiu skolu.

laukem, laukem ir sulaukem

Pucia vejas ezere, koks likimas - nezinia...
Ai, dar idomiau, isryskeja pagrindiniai dalykai - sveikata, artimieji, draugai.
Gal dar kas? Taip, bustas ir duona kasdienine. Linkiu, kad visiems jos uztektu.

Lauksime Europos sostines ir Lietuvos tukstantmecio renginiu

frozen ground

Lietuvoje plikledis, as jau savaite sergu.
Galvojau namie pasitvarkysiu, bet neturejau jegu.
Iki Kaledu liko savaite.

metu pabaigos sunkumai

Buvo ivariu perspejimu "mano zenklui", kad metu pabaigoje bus sunkumu darbe. Skaiciau apie tai sausio menesi ir galvojau, juk nieko neketinu keisti, kas gi atsitiks? Tiesiog dirbsiu ir toliau jau ismokta darba ir viskas, kokie sunkumai, nes ir darbo lyg tai nebijau. Bet tai ivyko ir dar tebevyksta.

Pirmiausia ivyko reorganizacija ir nors darbas liko tas pats, bet viduje ivyko mazi pokyciai ir dar persikeleme i naujas patalpas. Plius, pasikeite dalis bendradarbiu ir prasidejo ivairus "apsitrynimai". Viskas vyko vienu metu. Dar padidejo kruvis ir sumazejo atlygimas, taigi, is vidaus vis kilo teisetas nepasitenkinimas, o artimiausia virsininke, kuri turejo ginti musu teise, nes suvoke situacijos sudetinguma, musu "senbuviu" nusistebejimui pradejo kalbeti, kad tai ir yra toks sunkus darbas, nieko nepadarysi, mes pacios zinojome i koki darba einame. Taip...

Viskas kaip is natu, metai atsiima visus savo pazadus ir gana ziauroku budu. Liudniausia, kad tai tesiasi ganau ilgai ir todel atrodo, kad niekada nesibaigs, priedo, tai sutampa su ekonomine situacija uz lango. Bet metai jau baigia visai "isvarveti" ir gal gi mes istversime, ir suvalgysime tas likimo dovanas iki pabaigos.

Visiems linkiu istvermes darbuose siuo sunkiu metu, nes prasidejo ir kovos uz darbo vieta, konkurencija paciomis netikeciausiomis formomis. Visada maniau, kad konkuruoti galima tik darbu, bet i kova stojo "pazintys", gandai ir kiti uzkulisiai reikaliukai. Tiesiog tureciau dziaugtis, kad nuo vasario menesio jau busiu socialiai remtinas pilietis, gal tuo dziaugiasi ir kiti, nes mano, kad atlaisvinsiu vieta?

Bet as dar ruosiuosi dirbti...

Jau prasidejo

Mano bendradarbe kasdien man vis sako, kad jokios krizes ji nejaucia, nes ka valge anksciau, ta valgo ir dabar, kur leido pinigus anksciau...
Taip, as net leidziu daugiau negu anksciau, todel pirmiausiai tas irasas yra man paciai. Nes taip buna, kai nori pasakyti kazka kitam, tada suformuluoji minti ir paciam sau. Taigi, rytoj Gruodzio 1 diena ir as turiu pirkti menesini transporto bilieta uz kuri vietoje 40Lt. as turiu sumoketi 70Lt. Tai pirmoji krizes invazija i mano pinigine.

Visa tai, kas vyksta siandien mano pinigineje ir pasaulineje ekonomikoje, jau kuris laikas is mano atminties istraukia vieno garsaus pranaso citatas. Knygele skaiciau rusu kalba. Ten paraidziui buvo aprasoma dabartine musu situacija, nors as ja skaiciau pries kokius 10 metu, o knyga parasyta pagal apreiskima gauta 1973 metais.

Taigi, pasirausiau internete ir, prasom, radau.

Autorius pirmiausiai ta knyga skiria baznycios zmonems, bet manau, kad daugeli zmoniu ta informacija gali isgelbeti ir atvesti i baznycias.

Stai keliatas citatu:

"Единственной надёжной вещью окажется земля. Накопленные деньги исчезнут подобно песку, высыпвшемуся из дырявого мешка."
"Купи себе хорошую прочную машину, довольствуйся ею, береги её и не меняй."

Ir kas gi tas autorius? Jis turi nuosava baznycios puslapi anglu kalba, rusu kalba puslapis pristato autoriu ir jo knygas.

ВИДЕНИЕ "The Vision" by David Wilkerson

David Wilkerson is the Founding Pastor of Times Square Church in New York City.

Taigi reziumuoju - P R A S I D E J O. Prasidejo pabaigos pradzia. Daugelis bande aiskintis, kada tai ivyks, bet dabar visi pozymiai rodo, kad
T A I * J A U * D A B A R * V Y K S T A.

praėjo dvi savaitės

Dvi kankinančiai sunkios savaitės. Visiems buvo sunku, taip sunku, kad penktadienį įvyko nedidelė žodinė ir emocinė iškrova. Darbas nesustyguotas ir dvigubai didesnis negu buvo, o pinigų mažiau.

Visada paskui galvoji, kad gal nereikėjo, kad visa tai be reikalo - ir taip visiems nervai pašliję, o čia dar kaip koks akmuo užkrito ant širdies, toks negerumas... Bet visada būni gudrus po laiko.

Shoping'as, štai kas mane išgelbėjo. Nuėjau į naują prekybos centrą ir apsipirkau. Taip ne stipriai, bet palengvėjo. Parduotuvė papuošta kalėdiniais žaisliukais, padengti šventiniai stalai. Tikrai padėjo :)

nei garbės nei pinigų

Šiandien šeštadienis, sunkiai iškovotas šeštadienis, kaip poilsio diena. Pagaliau išsimiegojusi įsijungiu televizorių ir matau tiesioginę transliaciją iš Lietuvos Sąjūdžio steigiamojo suvažiavimo 20-tųjų metinių paskutinio iškilmingo minėjimo. Prieš kiek laiko, jau po vizito sužinojau, kad Vilniuje lankėsi Gruzijos prezidentas.

Darbas visiškai mane baigia atjungti, nes nebežinau kas lauke darosi, nors ir gyvenu Vilniuje. Sunkus alinantis, bet jau įprastas darbas buvo iki lapkričio 1 dienos, o nuo šio mėnesio įvyko reorganizacija. Nieko blogo nelaukėme, kaip tik, tikėjomės ko nors geresnio, savų, naujų, patogių patalpų. Bet kai žmogus planuoja - Dievas juokiasi...

Patalpos naujos ir gražios, bet prisidėjo didelė grupė naujų žmonių ir suirutė, dėl nesklandaus darbo pirmajame etape. Tikimės kad viskas baigsis gerai, bet nuovargis dėl padidinto krūvio ir tam tikra įtampa dėl pamažėjusio (nes be priedų) atlyginimo pradėjo prasiveržti netikėčiausiomis formomis.

Vakare po darbo užsukau į apsipirkti į gastronomą, o ten dvi paauglės, hormoninių audrų įsiūbuotos smagiai, man už nugaros, eilėje mėtėsi "čipsų" pakeliu. Atsisukau ir paprašau mesti man... Metė. Paskui mečiau aš. Mečiau tolyn, beveik iki pat mėsos skyriaus. Merginos nuėjo pasiimti naujo pakelio, o aš lyg niekur nieko toliau stovėjau eilėje. Išsikroviau...

Paskui vėl pusvalandis kelionės per patį piką namo. Jau tamsu, langas aprasojo ir aš vėl griebiausi savo telefono, kad pafotografuočiau žiburius. O iš ryto pašalo, sužinojau kad amerikiečiai prezidentu išsirinko Obamą.



Tik darbas, valgis ir miegas. Kur tai gali nuvesti? Darbo yra daug ir fiziškai varginančio, valgau irgi daug, todėl apsunkusi nuo maisto ir pervargimo iš karto griūnu miego. Dėl ko visa tai? Nei pinigų, nei sveikatos, nei pasitenkinimo, kažkoks laiko naikinimas pasunkintu būdu. Kaip sako viena mano draugė, su kuria neberandu laiko susitikti - nei garbės, nei pinigų :)

perku bilietą į "Titaniką"

Titanic (1997 film) - Wikipedia, the free encyclopedia

„Į „Sodros“ titaniką šiandien naujų keleivių nereikėtų priiminėti“, - sakė R.Šimašius.

Trys mėnesiai iki pensijos, bet toks jausmas, kad mūsų prasiskolinusi SODRA, kuri dabar moka pensijas iš kreditų, man jau nebeturės iš ko mokėti ir aš turėsiu dirbti toliau.

Dirbti toliau ruošiuosi ir taip, kad tik užtektų sveikatos, nes kitaip skęsime kartu...

paskutinė naktis

Šiąnakt buvo paskutinė darbo naktis. Ateina pasikeitimai. Tikėsimės, kad viskas kas vyksta - tik į gerą :)

Sunku buvo dirbti naktimis, ypač paryčiais, o kelionė namo visada buvo kaip sapne, kartais pabudusi, ką nors pafotografuodavau. Smagiau buvo vasarą, nes tada galėjau gėrėtis Vilniumi ankstyvą rytą ir dar leisdavau sau "pabraidyti" kelis sustojimus. O dabar vėlyvas ruduo ir rytas tamsus kaip naktį. Tik prie pat namų jau pradėdavo švisti, bet dabar mes persukom laikrodžius atgal...

interpretacijos

Šių dienų "infliacija" labai primena "Mergaitę su verbomis", tik šiuolaikiniame fone

infliacija ir kuras

Vilniuje pasirodė linksmi plakatai perspėjantys apie galimus sunkumus žiemos metu, ragina ateiti į talką pasikasti durpių...



O kol kas lyja ir balkone žydi chrizantema, artėja lapkričio 1 ir parduotuvėse pasirodė chrizantemos, labai gražios, didžiulės ir įvairių spalvų. Nesusilaikiau ir nusipirkau anksčiau laiko. Dabar grožiuosi pro stiklinį balkoną. Jau pradėjo skleistis žiedeliai, bet gražiausiai atrodė pumpurėliai :)

Ruošiuosi pensijai

Gal ir gerai gaunasi, kad tai bus tik nuo kitų metų, nes pradės galioti naujasis įstatymas. Vakar nuėjau į SODRĄ, kur pasakė, kad reikia surinkti finansinius duomenis nuo 1984.01.01. iki 1990.12.31. už metus ir mėnesiais už 1991, 1992, 1993 metus.

Tai reiškia, kad man bus priskaitomi atlyginimai gauti "vagnorkėmis". Tada mama išdidžiai pranešdavo apie pensiją gaunamą tūkstančiais ir mano atlyginimas atrodė patrauklus, tik pirkti buvo sudėtingą už viską mokant šimtais...



"Bendrieji pinigai, bendrieji talonai (šnek. kalba - dažniausiai vagnorkės, retai žvėriukai) - Lietuvos laikinieji pinigai, Lietuvoje naudoti pirmais jos atgautos nepriklausomybės metais ir pakeitę TSRS rublius 1991 m.

Jie buvo įvesti 1991 m. rugpjūčio 5 d. Tada ką nors perkant ir mokant TSRS rubliais reikėjo sumokėti tiek pat ir talonų, o nuo 1992 m. spalio 1 d. buvo paskelbti vienintele teisėta mokėjimo priemone Lietuvoje. Tokiu būdu Lietuva išėjo iš rublio zonos.

1993 m. birželio 25 d. įvedus litą laikini pinigai buvo keičiami į litus santykiu 100:1. Laikinieji pinigai buvo apyvartoje iki 1993 m. liepos 20 d."

Bendrieji talonai-Vikipedija

Seimo rinkimai

Po pietų,
smagiai nusiteikusi
ėjau į rinkimus,
net gamta priminė trispalvę :)
"geltona spalva - tai saulė..."




Holas mokykloje buvo papuoštas mokinių piešiniais bibline tematika, kuri priminė, kad Marija pagimdė keliaudama į gyventojų surašymą.


Žmonių buvo daug, todėl aš nestojau į eilė prie kabinų, o tiesiog ant stalo pažymėjau visus reikiamus rutuliukus varnelėmis, tik labai suabejojau, kaip mano mama būdama 86 metų reitinguos pasirinktos partijos narius.
Nubalsavau teisingai :) ir ramia širdimi nuėjau į gastronomą apsipirkti, kas jau tapo smagia tradicija, nes šiokiadieniais čia eiti būtų ne pakeliui.

vienybė težydi

Buvau pakviesta į svečius, buvo labai įdomu. Visi svečiai kalbėjo skirtingomis kalbomis ir visi bandė kalbėti lietuviškai, nors po truputį. Bendra kalba buvo anglų ir mano žinios buvo įvertintos gerai :)...
Tokioje kompanijoje, kur anglų kalba nėra gimtoji, visi kalbėjo drąsiai, kalbėjau drąsiai ir aš. Lietuva maža, bet paskutiniu metu, kažkaip atrodo, kad ir pasaulis sumažėjo. Ranka pasiekiamas ir Tailandas ir Indija. Žinome visų pasaulio lyderių vardus, o ekonominiai drebėjimai jaučiami visur vienodai. Tampame, kaip viena šeima prie vieno stalo.

Kol kas vienos žuvies užteko visiems...

seniai berašiau

Dabar, kai lauke jau antra savaitė laikosi žema temperatūra malonu prisiminti savo trumputes atostogas. Visada stengiuosi pabūti prie to ežero ir pavaikščioti miške.




Voveraitės ir obuolienė. Labai skani gavosi obuolienė, nes skanūs buvo tie obuoliai. Tiesiog buvo gaila palikti tuos "krituolius". Kaip miestietė dažnai pagalvoju, kad jeigu žmonės visą gėrį augantį aplinkui sutvarkytų, kaip atsargas, tai Lietuvoje badaujančių nebūtų.



O Vilnius pasitiko "Sostinės dienomis", tai lyg ir pratęsė atostogas ir oras buvo, kaip per "Bobų vasarą". Dar pavaikštinėjau po senamiestį ir aptikau Gruziją palaikantį plakatą Užupyje...






O dabar vėl darbas, net kol kas viskas gerai, tik vieną rytą pramigau...

atostogos

atostogos tvankios ir karštos, sugelta dviejų širšių sėdžiu prie kompo ir skaitau apie karą, nes čia kur aš dabar esu yra tik 3 lietuviški TV kanalai ir trūksta pilnos įvykių informacijos, bet yra kompas :)
Radau ir linksmos informacijos -

"Поведение Путина, Медведева и Ко я не могу себе объяснить ничем кроме фразы "Крыша едет не спеша, тихо шифером шурша". На вопрос "За что воюем?" на этот раз можно ответить: "Я хату покинул, пошел воевать, чтоб в Грузии землю чекистам отдать. Прощайте, родные, прощайте друзья! Лубянка, Лубянка, Лубянка моя!"

Валерия Новодворская

inopressa

"Путин вернул Запад с небес на землю
Что бы ни говорили в Вашингтоне, Владимир Путин мастерски "поставил шах и мат" Западу, признает иностранная пресса. Война из-за Южной Осетии позволила России подвести базу под свои притязания на статус великой державы и продемонстрировать бессилие Америки и Европы в кавказском регионе."

12 августа 2008, Москва, Кремль

«Я принял решение завершить операцию по принуждению грузинских властей к миру. Цель операции достигнута. Безопасность наших миротворческих сил и гражданского населения восстановлена. Агрессор наказан и понёс очень значительные потери».

pergalės tarp užtemimimų

"Įtampa augs – ne tik šiandien, bet ir kitomis dienomis iki savaitgalio (artėja Mėnulio užtemimas, kuris įvyks iš šeštadienio į sekmadienį)" lrytas.lt
O paskui, gal pagerės?

Dievas atsako į širdies troškimus

Pagaliau - A t o s t o g o s
Biednos, trumpos, bet atostogos.
Labai džiaugiuosi, net dar bijau patikėti...
Garsiai pasiguodžiau darbe ir prašom, netikėtai gavau pasiūlymą, tiesiai nuo kitos savaites ir išeiti. Kur? Žinoma, į mišką. Bet dar liko dvi darbo dienos, arba viena ilga naktinė pamaina ir sekanti miego diena.

O rytinis Vilnius jau pasikeitė. Dar vasara, bet jau tamsu. Penktą ryto - tamsu ir varpinės laikrodis nebešvyti.