Naujame žurnalo VALSTYBĖ numeryje spausdiname atnaujintą pavojingiausių ir galingiausių oligarchų dėl jų valdomo kapitalo bei turimos įtakos sąrašą. Šio sąrašo pirmoje pozicijoje puikuojasi ne, kaip būtų galima tikėtis, koncerno „MG Baltic“ prezidentas Darius Mockus, o ilgametis Kazimiros Danutės Prunskienės politinis bendražygis, „Agrokoncerno“ įkūrėjas, įtakingiausias oligarchas Seime Ramūnas Karbauskis. Būtent jo ir jį remiančių struktūrų įtaka lems, ar bus įveikta oligarchija, ir parodys, ar iš tiesų visas šiuo metu vykstantis procesas tėra priedanga, galinti padėti įsitvirtinti pavojingiausioms oligarchinėms grupėms.
Nusprendėme paskelbti šį reitingą šiandien, nes tik taip galime pabandyti atkreipti visuomenės, kuri skęsta informacinio triukšmo jūroje, dėmesį į tai, kad ir vėl gali pasikartoti praeitis, kai visuomenės dėmesys buvo sąmoningai koncentruojamas į konkretų oligarchą, o kitiems buvo sukurtos idealios sąlygos didinti savo įtaką ir savo čiuptuvus dar giliau suleisti į Lietuvos ekonomiką bei demokratiją.
Prisiminkime, kad prieš 2000-ųjų rinkimus kaunantis su Viktoru Uspaskichu (kai su juo siejama bendrovė „Jangila“ buvo siejama su milžiniškais nesumokėtais mokesčiais), šios kovos fone 2002 m. su partneriais išsinuomojęs Vilniaus šilumos tinklus suklestėjo „Rubikon“ aštuonkojukas. O prasidėjus kovai su Jurijaus Borisovo bičiuliu Rolandu Paksu 2003 m. suklestėjo koncernas „MG Baltic“ ir privatizavo galingiausią alkoholio gamyklą „Stumbras“, po poros mėnesių įsigijo LNK televiziją ir tapo vienu galingiausių koncernų Lietuvoje (taip straipsnyje paneigiame R. Karbauskio blevyzgas, esą „MG Baltic“ suklestėjo konservatorių ir Dalios Grybauskaitės valdymo metais; tokius pareiškimus siejame su jo pastangomis pridengti savo partijos ir savo partnerių iš buvusios LDDP bei su Rusija sietinų veikėjų veiksmus 2000–2004 m., kai sužydėjo tikras oligarchijos sodas). Juk, be „MG Baltic“, per tą laikotarpį iškilo ir „Gazprom“ galia, nes būtent tada monopolininkė bendrovė „Lietuvos dujos“, mūsų redakcijos nuomone, buvo itin pigiai parduota „Gazprom“ ir jo partneriams, taip „Gazprom“ buvo suteikta didžiausia galia spausti Lietuvą, tuo šis koncernas ir pasinaudojo, todėl Lietuva ir jos piliečiai vien dėl didesnių kainų Rusijos koncernui permokėjo 5 mlrd. litų. Priminsime, kad „Lietuvos dujų“ privatizavimas vyko kovos su borisoviniu R. Paksu fone. Pavyzdžiui, iš karto įgyvendinus šį projektą, prasidėjusi kova su rubikoniniu aštuonkojuku tapo priedanga Seimo rinkimus, pasinaudojus milžiniško masto juodąja buhalterija, laimėti V. Uspaskichui, kuris jau anksčiau buvo siejamas su „Gazprom“ interesais. Taigi, kova su „Rubikon“ 2004 m. tapo ne kova su oligarchija bei Kremliaus įtakos tinklu, o priedanga su Kremliumi bei buvusia komunistine nomenklatūra sietinų oligarchų pergalei.
Kad vaizdelis taptų dar linksmesnis, prisiminkime, jog staiga praregėjus, kad rinkimai buvo laimėti pasitelkus juodąją buhalteriją, kažkodėl rinkimų rezultatai nebuvo anuliuoti ir valdyti liko kairieji su tais pačiais juodosios buhalterijos į Seimą atneštais veikėjais. Buvo smogta tik per V. Uspaskicho įtaką, o kol buvo su ja kaunamasi, kaip kadaise užaugo „Rubikon“, taip prieš 2008-uosius užgimė LEO LT projektas. Tai leidžia mūsų redakcijai dar kartą bandyti atkreipti visuomenės, kuri dar yra pajėgi, nepaisant informacinio triukšmo, bent kiek išsamiau analizuoti procesus, dėmesį, kad mes stebime ne pavienius oligarchus, o oligarchinį tinklą, kurį sukonstravo Kremlius ir buvusi komunistinė nomenklatūra. Ir šį tinklą jie išnaudoja tam, kad įveiktų demokratines proeuropietiškas jėgas ir didintų savo įtaką. Todėl proeuropietiškos su oligarchais bei sovietine nomenklatūra mažiau sietinos jėgos, kurios stipriausios dešinėje pusėje, nuo 2000 iki 2018 m. valdė – ir tai su keista koalicija – tik ketverius metus, o visą kitą laiką dominavo kairioji nomenklatūra ir kuris nors su Rusija verslo ryšiais susijęs oligarchas. Kairioji nomenklatūra ir prokremliški oligarchai, priklausomai nuo turimos įtakos, gazpromizavo, rubikonizavo, LEOzavo ar Mgbaltikizavo Lietuvą, tačiau šiandien, kaip ir 2004 m., kai buvo kaunamasi su „Rubikon“, o rinkimus laimėjo su Rusija sietinas oligarchas V. Uspaskichas, oligarchas R. Karbauskis, remiamas „nematomų“ jėgų, daro viską, kad kova su 2003 m. (valdant uspaskichams, brazauskams, prunskienėms (R. Karbauskio mamulei) suvešėjusiu koncernu „MG Baltic“ būtų išnaudota ne šiam koncernui, o demokratinėms jėgoms sutriuškinti. Kad išnaudojant turimą galią Seime bei įtaką žiniasklaidai, kuri, mūsų redakcijos nuomone, šiandien tiek su Rusija, tiek su nomenklatūra siejamų kapitalo grupių yra milžiniška, ir sutriuškinus proeuropietiškas dešiniąsias jėgas, būtų atverti keliai Rusijos bei nomenklatūros atžvilgiu draugiškai nusiteikusių veikėjų pergalei 2019 ir 2020 m. rinkimuose.
Ir tai iš tiesų yra labai blogai, nes tokiu atveju Lietuvos žmonės galės palaidoti viltį gyventi taip laimingai, kaip švedai, ir turės pratintis gyventi taip „laimingai“, kaip baltarusiai.
Tačiau dar yra vieni metai iki rinkimų, todėl turime suvokti, kad oligarchijos tinklo, kurį konstruoja Kremliaus ir buvusios komunistinės nomenklatūros vorai, negalima įveikti ignoravimu, ir atsakyti į klausimą, kaip galime pasipriešinti tokiai ateičiai ir apginti progresyvios, solidarios, skaidrios demokratinės valstybės, kurią valdo piliečiai, o ne oligarchinis tinklas, ateitį.
Tam reikia nebijoti pamatyti tinklą ir atsisakyti ramaus tekėjimo informacinio triukšmo upe, pasikliaunant, kad kažkas kitas pasirūpins Lietuvos ateitimi. Taip, mes redakcijoje iš tiesų bandome pasirūpinti, todėl šiame numeryje skelbiame pavojingiausių oligarchų sąrašą ir dalijamės savo įžvalgomis. Rūpinasi ir Valstybės saugumo departamentas – pateikė informaciją, kuri leidžia susidaryti įspūdį apie tam tikrų oligarchinių grupių įtaką bei tai, kad tokių grupių yra daug.
Tačiau iš tiesų nei Valstybės saugumo departamentas, nei mūsų žurnalo straipsniai, kaip ir tie pavieniai žiniasklaidos atstovai, kurie generuoja daugiau to, kas svarbu, o ne informacinį triukšmą, negali išvaduoti Lietuvos iš oligarchijos. Kaip jokios struktūros negalėjo iškovoti Lietuvai nepriklausomybės. Tai gali padaryti tik tauta. Jūs turite rinktis: ar ramiai laukti, kuo viskas baigsis, ar apsispręsti, kaip prisidėti prie išsivadavimo iš Lietuvą alinančio oligarchijos tinklo. Bet turite nuoširdžiai to norėti, tik tada tai padaryti bus įmanoma.
Čia galite susipažinti su žurnalo turiniu bei perskaityti redakcijos skiltį: https://www.valstybe-prenumerata.lt
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą