«Если мы позволим расчленить Украину, будет ли обеспечена независимость любой из стран?»

Байден на Генассамблее ООН призвал противостоять российской агрессии

šeštadienis, kovo 01, 2008

kalbiniai nuotykiai Lietuvos sostinėje

Prie mažo kolektyvo neseniai prisijungė studentė, dirbanti pusę etato. Vieną dieną, trumpam išėjau ir sugrįžusi radau tuščią patalpą, sėdėjo tik studentė. Kur dingo kolektyvas? Studentė papasakojo, kad atėjo moteris, kažką pasakė ir visi išėjo, o kur, ji taip ir nesuprato, nes nemoka rusiškai...
Tik tada supratau, jog visą dieną aš čia kalbu tik rusiškai. Moka čia dirbančios moterys ir lietuviškai, bet kai reikėdavo man ką paaiškinti, atsiprašydavo ir pereidavo į rusų kalbą. Tai daugiausiai vyresnio amžiaus moterys, mano bendraamžės ir man beveik lengviau su jomis bendrauti, negu su jaunesnėm lietuvėm, su kuriom dirbau prieš tai. Nežinau, gal mus vienija amžiaus grupė, ar "sovietinė" patirtis, o ir kalbą aš moku gerai, gal net geriau, negu jos lietuviškai. Nors tai nėra rusės, gal viena kokia, bet lenkės ir žydės.
Rytinė mano stotelės pakeleivė jau pradėjo sveikintis su manim irgi rusų kalba ir toks įspūdis, kad didesnė troleibuso keleivių kalba rusiškai. Ankstų rytą važiuoja fabrikų darbuotojai ir valytojų brigados, taip pat įvairūs service darbuotojai. Dar kitokių kalbų gali išgirsti iš naktinių klubų lankytojų, kurie panašiu metu skirstosi namo, jie gali uždainuoti ir angliškai...
Dar pamiršau pasakyt apie nuolat girdimą "Ruskajie radijo". Per dieną gali užmiršti kur esi, todėl pradėjau klausytis "Žinių radiją" ir kitas LT stotis per telefono radiją, nes neseniai tik jį įvaldžiau ir pamačiau, kad darbui tai netrukdo, kaip tik padeda atsiriboti ir susikaupti prie savo problemų sprendimo.

Komentarų nėra: