„Buvom ir maži, ir basi“ – kaip Lietuva įveikė šalių skepsį ir prisijungė prie NATO šeimos
Edvardas Špokas, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt 2024.03.29 18:18
NATO ir Lietuvos vėliavos / E. Genio / LRT nuotr.
LRT tęsia ciklą, skirtą Lietuvos 20-mečiui NATO paminėti. Tuomečiai diplomatai sako, kad Lietuvos kelias į Aljansą buvo sunkus. Tam prieštaravo Rusija, Lietuvos NATO nelaukė ir Vakarai. Tad visos pastangos tuomet buvo dedamos siekiant pirmiausia įtikinti Jungtines Valstijas.
Prireikė dešimties metų derybų, kai 1994-aisiais prezidentas Algirdas Brazauskas išsiuntė laišką į NATO, prašydamas priimti Lietuvą į Aljansą.
Diplomatai sako, kad Lietuvos kelias į NATO Aljansą buvo sunkus: tam prieštaravo Rusija, nelaukė ir Vakarai
„Mes tą laišką nešėm, patys jį paruošėm, projektą surašėm, bet nesitikėjom, kad po 10 metų būsim NATO nariais, pačioje Lietuvoje nebuvo to tikėjimo“, – teigia Lietuvos misijos prie NATO patarėjas 1992–1996 m. Vygaudas Ušackas.
„Tas laiškas irgi ne pagal protokolą, niekas taip pareiškimo stoti į NATO nerašo, paprastai būna kvietimas, bet tai buvo ženklas ir vidui ir išorei“, – prisimena krašto apsaugos ministru 2000–2004 m. buvęs Linas Linkevičius.
Linas Linkevičius / URM nuotr.
Ir viduje politikai palaikė narystę NATO. „Tokio partijų susiklausimo ir vienybės nei iki tol, nei vėliau niekada nebuvo“, – tikina užsienio reikalų ministras 2000–2006 m. Antanas Valionis.
Vakaruose Lietuvos Aljanse niekas nelaukė.
LRT stopkadras
„Labai žeidė tokie dalykai. Būsimi sąjungininkai sakė, jūs niekada nebūsite NATO nariais, būkit realistai“, – prisimena L. Linkevičius.
„Mane šokiravo, kad kolegos NATO ambasadoriai šia tema vengė kalbėti“, – LRT TELEVIZIJAI sako Lietuvos ambasadorė NATO 2001–2006 m. Gintė Damušis.
Gintė Damušis / D. Umbraso / LRT nuotr.
Skeptiški buvo ir europiečiai, ir amerikiečiai – dėl artumo Rusijai, dėl tranzito į Karaliaučių.
„Diskusija buvo ne apie pačias demokratines Baltijos šalių viltis, tuo metu buvo aišku, kad viskas juda teisinga linkme. Diskusija buvo, ar NATO galėtų apginti Baltijos šalis nuo Rusijos puolimo“, – sako JAV analitikas Danielis Fata.
Tad 1997-aisiais, kartu su Lenkija, Čekija ir Vengrija, Lietuva pakvietimo į NATO nesulaukė.
„Pasidarė aišku, kad buvusio taip vadinamojo socialistinio bloko valstybės pateks, ir liko aiški raudona linija – buvusios Tarybų Sąjungos sienos“, – sako A. Valionis.
Antanas Valionis / BNS nuotr.
Pasak diplomatų, į Rusiją tada Vakarai žiūrėjo su viltimi. Ir pamena Vakarų diplomatų pamokymus.
„Jūs turite įveikti savo tą nepasitikėjimą, jūs matot rusą su kalašnikovu už kiekvieno medžio, o taip nėra“, – Vakarų diplomatų pasisakymus prisimena tuometė ambasadorė G. Damušis.
Buvo ir prašymų lietuviams.
„Tik dėl Dievo meilės – nelieskite jūs tos Rusijos, neprovokuokit“, – prašymus prisimena integracijos į NATO vyriausiasis koordinatorius 2000–2003 m. Giedrius Čekuolis.
Giedrius Čekuolis / LRT stopkadras
O Rusija Lietuvai vietoj NATO siūlė savo saugumo garantijų alternatyvą.
NATO plėtra esą neatneša regiono šalims saugumo, po susitikimo su Valdu Adamkumi 2001-aisiais sakė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Tačiau nevieša V. Putino žinia tada buvo kitokia.
„Rusija savo prezidento lūpomis pasakė, kad jūs esat suvereni valstybė, jūs turite teisę pasirinkti tą kelią, kurį jūs norite“, – tada kalbėjo Lietuvos prezidentas 1998–2003 m. ir 2004–2009 m. Valdas Adamkus.
/ LRT stopkadras
Tačiau tam Lietuvai pirmiausia reikėjo įtikinti Vakarus ir, diplomatų teigimu, Vašingtoną.
„Akivaizdu, kad jei amerikiečiai priima sprendimą, kiti seka iš paskos“, – sako V. Ušackas.
Lietuvai įtikinti amerikiečius vienai buvo sunku.
„Reikia pripažinti, mes buvom ir maži, ir basi“, – prisimena G. Čekuolis.
„Lietuva nėra supergalia su superresursais, o NATO nėra socialinės šalpos organizacija“, – konstatuoja L. Linkevičius.
Tad sprendimas – veikti kartu. 1998-aisiais Jungtinės Valstijos ir trys Baltijos šalys pasirašė partnerystės chartiją. „Kad JAV remia ir padės Lietuvai, Latvijai ir Estijai siekti NATO narystės tikslų“, – tuos metus prisimena V. Ušackas.
/ LRT stopkadras
Vėliau Lietuva subūrė dešimties vidurio ir rytų Europos šalių, siekiančių narystės NATO, grupę.
„Solidarumas kovojant už narystę visiems kartu yra geriau, nei kariauti individualiai už NATO ir tarpusavyje, kuris čia gudresnis“, – pripažįsta eksministras A. Valionis.
Reikėjo ne tik diplomatinių pastangų, bet ir indėlio. Per metus Lietuva tapo viena aktyviausių partnerių ir visur – viena pirmųjų. „Pirmi iš Baltijos šalių pradėjom dalyvauti tarptautinėse misijose“, – prisimena L. Linkevičius.
Tačiau, diplomatų teigimu, lūžis įvyko po Rugsėjo 11-osios išpuolių Jungtinėse Valstijose. Kai pasikeitė ir saugumo supratimas, ir Amerikai reikėjo daugiau sąjungininkų.
„Iš Amerikos ir laukė to pirmojo signalo, tada visi išsirikiavo už Amerikos palaikant mūsų narystę“, – teigia tuometė ambasadorė G. Damušis.
Ilgai lauktas pakvietimas – 2002-aisiais.
Analitikai sako – jei vidurio ir rytų Europos šalys nebūtų pakviestos, tai siųstų labai blogą signalą dėl to, ar Baltijos šalys tikrai gali būti apgintos. „Tai siųstų šį signalą Rusijai ir kitiems, kad štai – dabar mes matome NATO jėgos ribas“, – sako JAV analitikas D. Fata.
Kol Lietuva laukė NATO narių parlamentų pritarimo, – priešprieša tarp Aljanso narių dėl karo Irake. Jungtinių Valstijų planuojamam Saddamo Husseino nuvertimui – griežtas pasipriešinimas iš Paryžiaus ir Berlyno.
Lietuva, kartu su kitomis vidurio ir rytų Europos šalimis, palaikė Vašingtoną, taip besitikėdamos Senato paramos dėl narystės NATO.
„Aš mačiau, kad turime galimybę, ne būtinumą, bet galimybę išreikšti savo poziciją ir, tokiu būdu paremiant JAV, pastūmėti savo voką“, – sako V. Ušackas.
Vygaudas Ušackas / E. Blaževič / LRT nuotr.
Amerika tai įvertino, tačiau Prancūzijos prezidentas Jacques`as Chirac`as tuomet įgėlė: „jūs praleidote progą patylėti“. Lietuvos reakcija:
„Mes jau buvom vienoje sąjungoje, kurioje reikėjo tylėti. Stojam į sąjungą, kurioje galime kažką pasakyti“, – tuos metus prisimena A. Valionis.
/ LRT stopkadras
Ir rizika pasiteisino. 2004-ųjų kovo 29 dieną, 21 valandą, Lietuva tampa NATO nare – Algirdas Brazauskas įteikė Vašingtono sutarties ratifikavimo raštus Jungtinių Valstijų valstybės sekretoriui. Lietuvos diplomatų teigimu, NATO būstinėje iškilusi trispalvė lėmė ir Lietuvos ateitį.
Ceremonija Vašingtone 2004 m. kovo 29 d. / AP nuotr.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą