Linkevičius pašiepė Putino straipsnį: Lietuva „pritarė okupacijai“ taip, kaip trėmimams į Sibirą atnaujinta

2020.06.19 10:13  LRT.lt

JAV leidinys „The National Interest“ ketvirtadienį publikavo nuomonę, kurios autorystė priskiriama Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. Tekste „Tikrosios 75-ųjų Antrojo pasaulinio karo metinių pamokos“ V. Putinu prisistatantis autorius pareiškia, kad sovietai Lietuvą okupavo su gyventojų „pritarimu“. Į tekstą sureagavo Lietuvos ir Lenkijos pareigūnai.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius penktadienį į šią publikaciją sureagavo tviteryje. Jis parašė, kad Baltijos valstybės „pritarė okupacijai“ taip pat, kaip neva Krymo gyventojai pritarė pusiasalio „unifikacijai“ 2014 metais (faktinei aneksijai), Sakartvelo gyventojai dalies teritorijų okupacijai 2008 m., o Lietuvos gyventojai – 1940–1953 m. trėmimams į Sibirą.

Ministras taip pat pasidalino Kremliaus propagandinę istorijos viziją ironizuojančiu vaizdo įrašu, kuriame atskleidžiamas melas ir pateikiami sovietinių represijų mastą atspindintys faktai.

Putin told US media that the unification of the #Baltic states in 1940 happened by mutual agreement. Same way he ‘unified‘ #Crimea, same way occupied 20% of Georgian territory. Deportations to Siberia between 1940-1953 - that was also by ‘mutual consent’. pic.twitter.com/xRWWaNn6Bm

— Linas Linkevicius (@LinkeviciusL) June 19, 2020

„The National Interest“ vadovauja Dmitrijus Simes, kuris daugiau nei 100 kartų yra minimas JAV specialiojo prokuroro Roberto Muellerio tyrime dėl Rusijos kišimosi į 2016 m. JAV prezidento rinkimus. Tyrimo ataskaitoje pažymima, kad R. Simes turi kontaktų su aukštais Rusijos pareigūnais ir suteikė D. Trumpo komandai informacijos, susijusios su jo varžove rinkimuoe H. Clinton.

Rusijos valstybinės agentūros TASS ir „RIA Novosti“ cituoja „The National Interest“ komentarus, kurie pagrindžia Kremliaus vaizdinį apie Rusijos vietą pasaulyje, pažymi „Meduza“.

Kol kas nėra aišku, ar V. Putino vardu publikuotą 9 tūkst. žodžių ilgio nuomonę iš tiesų parašė Rusijos prezidentas. Anksčiau V. Putinas yra išspausdinęs nuomones tokiuose JAV leidiniuose kaip „The New York Times“, „The Washington Post“, „The Wall Street Journal“, „Foreign Policy“.

Rusišką teksto versiją, pasirašytą V. Putino vardu, publikavo prokremliškas Rusijos leidinys „Rosisskaja Gazeta“.

Kardifo universiteto istorikas Sergejus Radčenko tviteryje šį straipsnį pavadino „neapdorotos propagandos gabalu“. Tekste minima, kad Sovietų Sąjunga buvo praktiškai paskutinė „pasirašiusi sutartį su Hitleriu“, kad Maskva neketino užpulti Lenkijos, nepaisant slaptų Molotovo–Ribentropo pakto susitarimų. Taip pat metami kaltinimai Vakarų valstybėms ir, ypač Lenkijai.

So, a quick take on Putin's long-delayed article on WWII, published (omg) by the National Interest: https://t.co/6cdevOuAxX. The overall conclusion is of course it's a piece of crude propaganda. I'll give a few examples, though won't attempt a thorough analysis here.

— Sergey Radchenko (@DrRadchenko) June 18, 2020

Lenkija šią V. Putino „žurnalistinę veiklą“ pavadino Rusijos agresijos ir informacinio karo prieš Vakarus dalimi.

„Kaltinimų Lenkijai ir Vakarams metimas turi paslėptą motyvą – pakirsti jų pozicijas. (...) Vakarai yra kaltinami sąjungininkų išdavimu. Tokių naratyvų stūmimas priverčia valstybes kvestionuoti Vakarų sąjungininkų garantijas“, – LRT.lt atsiųstame pareiškime rašo Lenkijos Vyriausybės kanceliarijos nacionalinio saugumo departamento vadovas Stanyslawas Zarynas.

Anot jo, Rusija taip siekia supriešinti Vakarų ir NATO valstybes ir prie derybų stalo priimti Rusiją.

Tekste rašoma, kad sovietai Baltijos valstybes okupavo „abipusio susitarimo pagrindu, pritariant vietos renkamiems pareigūnams“ ir „nepažeidžiant tarptautinių ir nacionalinių to meto įstatymų“, tačiau neminimas sovietų ultimatumas Lietuvos vadovams ir partizaninis karas prieš okupantus.

Sovietų okupuotos Baltijos šalys esą „išsaugojo savo valdžios struktūras, kalbas ir turėjo atstovus aukščiausiose Sovietų Sąjungos struktūrose“, bet straipsnio autorius nemini sovietų represijų prieš vietos gyventojus.

Ketvirtadienį Lietuvos Užsienio reikalų ministerija Rusijos ambasados atstovui išreiškė protestą dėl Rusijos bandymų reabilituoti Molotovo-Ribentropo paktą ir jo slaptuosius protokolus. Tai buvo koordinuotas Baltijos šalių veiksmas – tą patį padarė ir Latvijos bei Estijos institucijos.

Publikacijos autorius meta kaltinimus Vakarų valstybių lyderiams, kad jų šalys taip pat buvo sudariusios sutartis su naciais, bet jų nepaviešina. Grasindamas V. Putinas žada, kad „istorijos atmetimas neišvengiamai veda prie griežto atsako“ – bei pažada, kad rusai „toliau bus nuoširdūs ir nešališki“ bei sieks tiesos. Todėl Rusija žada sukurti Antrojo pasaulinio karo ir prieškario archyvą, nors Rusijos istorikai praneša apie tyrimams uždarytus archyvus ir istorikų, tiriančių sovietines represijas, persekiojimą.

Straipsnyje metami kaltinimai Europos ir ypač Lenkijos vadovams, kad jie nori „paslėpti Miuncheno išdavystę“ – kai Vakarų valstybės nusileido Hitleriui ir atvėrė kelią Čekoslovakijos Sudetų okupacijai.

V. Putino tekste užsimenama apie nacistinės Vokietijos agresiją prieš Lenkiją ir teigiama, kad nereikėtų laikyti nacių ministro Joachimo von Ribbentropo „vizito Maskvoje“ (kai buvo pasirašytas Molotovo-Ribbentropo paktas, padalinęs Rytų Europą į nacių ir sovietų įtakos zonas) kaip vienintelės karo priežasties. Esą visos to meto svarbiausios valstybės prisidėjo prie karo pradžios, nes darydamos „klaidas“, „besijausdamos arogantiškai“ jos elgėsi „egoistiškai“ ir „neieškojo kompromisų“.

Tačiau neužsimenama apie slaptuosius Molotovo-Ribbentropo pakto protokolus, kurie dalį Rytų Europos paliko Sovietų Sąjungos įtakos zonoje ir leido Sovietų Sąjungai pradėti puolimą prieš Lenkiją, faktiškai pasidalinant šią šalį su naciais.

Kaltinimai dėl to metami to meto Lenkijos vadovams, kurie tariamai siekė pakirsti to meto Europos saugumą. Todėl Lenkija pati kalta dėl to, kad ją okupavo tiek naciai, tiek sovietai, teigiama V. Putino straipsnyje.

Rusijos prezidentas V. Putinas dar pernai pradėjo aktyviai siūlyti savo Antrojo pasaulinio karo viziją. Savo kalboje Izraelyje minėdamas Holokausto aukas jis pabrėžė Baltijos šalyse vykdyto Holokausto mastą, tačiau sovietų represijas nutylėjo.

V. Putinu prisistatantis autorius taip pat pareiškia, kad tariamai nėra jokių istorinių dokumentų, rodančių, kad Sovietų Sąjunga rengėsi pradėti puolimą prieš Vokietiją.

Straipsnio autorius ginasi nenorintis prisiimti teisėjo rolės ar didinti konfrontacijos ir pareiškia, kad šiuos klausimus turėtų spręsti akademikai.

„Iš savo pusės aš visada skatinau savo kolegas kurti ramų, atvirą ir pasitikėjimu grįstą dialogą, žiūrėti į bendrą praeitį savikritiškai ir nešališkai“, – rašo straipsnio autorius.

Jis apkaltina „daug mūsų partnerių“, kad šie nėra pasirengę prisijungti prie tokio darbo ir esą vykdo informacines atakas prieš Rusiją.

V. Putinu besivadinantis autorius pasmerkia 2019 m. Europos Parlamento (EP) priimtą deklaraciją, kuri dėl Antrojo pasaulinio karo pradžios apkaltina ne tik nacių Vokietiją, bet ir Sovietų Sąjungą. Esą deklaracijoje neminimas Miuncheno susitarimas.

Deklaracija paniekinamai pavadinama „popierizmu“, nevertu dokumento vardo. Dokumentas esą yra skirtas naikinti pokarinę pasaulio tvarką, meta iššūkį Niurnbergo tribunolo sprendimams ir pakerta visos pokarinės Europos, taip pat ir ES institucijų, pamatą.

Dokumentu taip pat yra „išniekinama ir įžeidžiama atmintis“. Taip pat pasmerkiamas sovietinių Antrojo pasaulinio karo paminklų griovimas – omenyje veikiausiai turima Čekija, kur buvo nuspręsta pašalinti sovietų maršalo Ivano Konevos, prisidėjusio prie kruvino Vengrijos revoliucijos ir Prahos pavasario užgniaužimo, paminklą.

Nacių ataka prieš sovietus vadinama beprecedente savo mastu ir, pabrėžia autorius, joje dalyvavo „vokiečių satelitinės“ valstybės. Toliau giriamos „sovietų liaudies“ pastangos. V. Putinu prisistatantis autorius mini, kad bolševikinė revoliucija Rusijoje atnešė „nihilizmą, pašaipas nacionalinei istorijai, tradicijoms ir tikėjimui“, o tai paveikė šalies gyventojus, bet karo akivaizdoje jie esą susitelkė.

Vilniuje pirmadienį susitikę Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrai pažadėjo kartu priešintis Rusijos bandymams perrašyti Antrojo pasaulinio karo pradžios istoriją.