DELFI.lt 2020 m. gegužės 6 d. 21:24
...esminis dalykas yra tai, kad bet koks gydymas neužkirs kelio viruso plitimui visuomenėje – vadinasi, su koronavirusu dorotis taps lengviau ir pandemija nuslops, tačiau ateityje dar daugelį metų galime gyventi su šia liga tarp mūsų.
„Karantinas nėra palankus ekonomine ir, ko gero, politine prasme. Todėl mums reikia kitų viruso suvaldymo priemonių“, – aiškina K. Nealas.
Tai reiškia, kad šalims pradėjus vaduotis iš paralyžiaus ekspertai spaus valdžios atstovus įgyvendinti keblų ir nepatogų naująjį gyvenimo ir tarpusavio bendravimo būdą, kad tokiu būdu būtų galima laimėti laiko – mėnesius, metus ar dešimtmečius – per kurį būtų sukurta vakcina, įveiksianti COVID-19.
„Be galo svarbu, kad būtume pasirengę viruso puolimui“, – sako D. Nabarro. Jis ragina sudaryti naują „socialinę sutartį“, kuria remiantis kiekvienos šalies piliečiai, grįždami prie įprastinio gyvenimo, turėtų prisiimti asmeninę atsakomybę izoliuotis, jeigu jiems pasireikštų simptomai arba jie kontaktuotų su asmeniu, kuris galbūt serga COVID-19.
Tai reiškia, kad įpročiui, kai pradėjus kosėti ar pajutus lengvus peršalimo simptomus, lyg niekur nieko keliaujama į darbą, turės ateiti galas. Ekspertai taip pat prognozuoja nuolatinį požiūrio į nuotolinį darbą pasikeitimą – darbas iš namų bent jau dalį laiko taps įprastu gyvenimo būdu daugeliui biurų darbuotojų. Viliamasi, kad kompanijos pasirūpins darbuotojų rotacija biuruose taip, kad šie niekados be reikalo nebūtų pilni.
„Tai, ką mes vadiname asmenine atsakomybe, privalės tapti elgesio norma. Tuos, kurie izoliuojasi, turėtume laikyti veikiau didvyriais, o ne atstumtaisiais. Būtų sudarytas kolektyvinis susitarimas, kad viruso grėsmės akivaizdoje galėtume išgyventi“, – sako D. Nabarro.
„Vargingesnėms šalims tą padaryti bus sudėtinga“, – pridūrė ekspertas. Todėl būdų, kaip paremti besivystančias valstybes, paieška taps „politiškai itin kebli, tačiau ir labai svarbi“. Kaip ypač didelį susirūpinimą keliančias sritis D. Nabarro nurodo sausakimšas pabėgėlių ir migrantų gyvenvietes.
Pasak jo, artimiausiu metu taps būtina imti įgyvendinti plataus masto testavimo ir kontaktų atsekimo programą, jei norime, kad gyvenimas šalia COVID-19 galėtų tekėti kuo įprastesne vaga.
„Be galo svarbu, kad esama visuomenės sveikatos sistema apimtų kontaktų atsekimą, užsikrėtimo diagnozavimą darbo vietoje, statistikos stebėjimą, ankstyvą komunikaciją dėl to, ar reikia ir vėl taikyti socialinės distancijos priemones. Visa tai padaryti įmanoma, tačiau sudėtinga, ir anksčiau mums to daryti dar neteko“, – sakė P. Hotezas.
Minėtų sistemų įgyvendinimas galėtų leisti sugrąžinti dalį socialinės sąveikos. „Jeigu užsikrėtimo rizika yra minimali, iš tiesų galbūt bus įmanoma leisti sporto renginius ir kitus didelius susibūrimus“, – svarsto P. Hotezas. Tačiau toks sprendimas nebus nuolatinis, vyriausybės ir visuomenės sveikatos institucijos nuolat jį turės įvertinti ir patvirtinti iš naujo.
Tai reiškia, kad „Premier“ lygos, NFL rungtynės ir kiti masiniai renginiai galės vykti pagal numatytą tvarkaraštį, jeigu sportininkai bus nuolat testuojami. Sirgaliai – veikiausiai griežtai atskirti tribūnose ar kitokiu būdu – taip pat tam tikru metu šias varžybas galės stebėti. Tačiau iškilus grėsmei stadionai būtų skubiai uždaromi.
„Barai, kuriuose galima lankytis ne lauke, o viduje, ko gero, taip pat yra sąrašo pabaigoje, nes jie paprastai būna sausakimši. Jie, kaip ir restoranai, galėtų atsidaryti, jei ten būtų išlaikomas atstumas“, – dėstė K. Nealas.
Kai kurios Europos šalys nurodė pradėsiančios leisti restoranams aptarnauti lankytojus viduje, tačiau jų skaičius turės būti gerokai sumažintas.
Ribojimai veikiausiai sugrįš žiemą. P. Hotezas prognozuoja, kad COVID-19 pakilimai gali ištikti kiekvieną dieną, kol nebus veiksmingos vakcinos.
Karantinas, kuris daugelyje šalių yra pamažu švelninamas, gali bet kurią akimirką sugrįžti. „Nuolat vis pasitaikys protrūkių, judėjimas bus apribotas – tai galės būti taikoma šalies daliai ar netgi visai šaliai“, – mano D. Nabarro.
Kuo daugiau laiko prabėgs, tuo aktualesnė taps kolektyvinio imuniteto perspektyva, apie kurią karštai diskutuojama. Kolektyvinis imunitetas susiformuoja, kai dauguma populiacijos – maždaug nuo 70 iki 90 proc. gyventojų – tampa atspari užkrečiamai ligai.
„Tai tam tikra prasme riboja viruso plitimą, nors natūralaus užkrato sukeltas kolektyvinis imunitetas nėra geriausias imuniteto užtikrinimo būdas. Geriausias būdas yra vakcina“, – neabejoja P. Offitas.
Pasak jo, tymai yra „puikus pavyzdys“: kol nebuvo plačiai taikomos vakcinos, „kiekvienais metais nuo dviejų iki trijų milijonų žmonių susirgdavo tymais. Šiuo atveju būtų tas pat“. Kitaip tariant, susirgimų COVID-19 ir mirčių nuo šios ligos skaičius būtų milžiniškas net ir tuo atveju, jei didelė populiacijos dalis jai būtų atspari.
Visoms šioms prognozėms prieštarauja bendras įsitikinimas, kad vakcina galiausiai bus sukurta. „Manau, kad skiepai visgi bus: skiriama gausybė pinigų, susidomėjimas yra didžiulis, o tikslas – aiškus“, – sako P. Offitas.
Tačiau ankstesni protrūkiai leido suprasti vieną dalyką: vakcinų medžioklė yra neprognozuojama. „Nemanau, kad vakciną pavyks sukurti greitai. Iš tiesų nustebčiau, jei po pusantrų metų kažką panašaus jau turėtume“, – įspėja P. Offitas.
Skaitykite daugiau: Vakcinos nuo koronaviruso gali ir nebūti: gyventume pagal visai kitokį scenarijų
...esminis dalykas yra tai, kad bet koks gydymas neužkirs kelio viruso plitimui visuomenėje – vadinasi, su koronavirusu dorotis taps lengviau ir pandemija nuslops, tačiau ateityje dar daugelį metų galime gyventi su šia liga tarp mūsų.
Kaip atrodytų gyvenimas be vakcinos?
Jeigu vakcinos sukurti nepavyks, gyvenimas visgi neliks toks, koks yra dabar. Tiesiog greitai į įprastinę būklę grįžti neišeis.„Karantinas nėra palankus ekonomine ir, ko gero, politine prasme. Todėl mums reikia kitų viruso suvaldymo priemonių“, – aiškina K. Nealas.
Tai reiškia, kad šalims pradėjus vaduotis iš paralyžiaus ekspertai spaus valdžios atstovus įgyvendinti keblų ir nepatogų naująjį gyvenimo ir tarpusavio bendravimo būdą, kad tokiu būdu būtų galima laimėti laiko – mėnesius, metus ar dešimtmečius – per kurį būtų sukurta vakcina, įveiksianti COVID-19.
„Be galo svarbu, kad būtume pasirengę viruso puolimui“, – sako D. Nabarro. Jis ragina sudaryti naują „socialinę sutartį“, kuria remiantis kiekvienos šalies piliečiai, grįždami prie įprastinio gyvenimo, turėtų prisiimti asmeninę atsakomybę izoliuotis, jeigu jiems pasireikštų simptomai arba jie kontaktuotų su asmeniu, kuris galbūt serga COVID-19.
Tai reiškia, kad įpročiui, kai pradėjus kosėti ar pajutus lengvus peršalimo simptomus, lyg niekur nieko keliaujama į darbą, turės ateiti galas. Ekspertai taip pat prognozuoja nuolatinį požiūrio į nuotolinį darbą pasikeitimą – darbas iš namų bent jau dalį laiko taps įprastu gyvenimo būdu daugeliui biurų darbuotojų. Viliamasi, kad kompanijos pasirūpins darbuotojų rotacija biuruose taip, kad šie niekados be reikalo nebūtų pilni.
„Tai, ką mes vadiname asmenine atsakomybe, privalės tapti elgesio norma. Tuos, kurie izoliuojasi, turėtume laikyti veikiau didvyriais, o ne atstumtaisiais. Būtų sudarytas kolektyvinis susitarimas, kad viruso grėsmės akivaizdoje galėtume išgyventi“, – sako D. Nabarro.
„Vargingesnėms šalims tą padaryti bus sudėtinga“, – pridūrė ekspertas. Todėl būdų, kaip paremti besivystančias valstybes, paieška taps „politiškai itin kebli, tačiau ir labai svarbi“. Kaip ypač didelį susirūpinimą keliančias sritis D. Nabarro nurodo sausakimšas pabėgėlių ir migrantų gyvenvietes.
Pasak jo, artimiausiu metu taps būtina imti įgyvendinti plataus masto testavimo ir kontaktų atsekimo programą, jei norime, kad gyvenimas šalia COVID-19 galėtų tekėti kuo įprastesne vaga.
„Be galo svarbu, kad esama visuomenės sveikatos sistema apimtų kontaktų atsekimą, užsikrėtimo diagnozavimą darbo vietoje, statistikos stebėjimą, ankstyvą komunikaciją dėl to, ar reikia ir vėl taikyti socialinės distancijos priemones. Visa tai padaryti įmanoma, tačiau sudėtinga, ir anksčiau mums to daryti dar neteko“, – sakė P. Hotezas.
Minėtų sistemų įgyvendinimas galėtų leisti sugrąžinti dalį socialinės sąveikos. „Jeigu užsikrėtimo rizika yra minimali, iš tiesų galbūt bus įmanoma leisti sporto renginius ir kitus didelius susibūrimus“, – svarsto P. Hotezas. Tačiau toks sprendimas nebus nuolatinis, vyriausybės ir visuomenės sveikatos institucijos nuolat jį turės įvertinti ir patvirtinti iš naujo.
Tai reiškia, kad „Premier“ lygos, NFL rungtynės ir kiti masiniai renginiai galės vykti pagal numatytą tvarkaraštį, jeigu sportininkai bus nuolat testuojami. Sirgaliai – veikiausiai griežtai atskirti tribūnose ar kitokiu būdu – taip pat tam tikru metu šias varžybas galės stebėti. Tačiau iškilus grėsmei stadionai būtų skubiai uždaromi.
„Barai, kuriuose galima lankytis ne lauke, o viduje, ko gero, taip pat yra sąrašo pabaigoje, nes jie paprastai būna sausakimši. Jie, kaip ir restoranai, galėtų atsidaryti, jei ten būtų išlaikomas atstumas“, – dėstė K. Nealas.
Kai kurios Europos šalys nurodė pradėsiančios leisti restoranams aptarnauti lankytojus viduje, tačiau jų skaičius turės būti gerokai sumažintas.
Ribojimai veikiausiai sugrįš žiemą. P. Hotezas prognozuoja, kad COVID-19 pakilimai gali ištikti kiekvieną dieną, kol nebus veiksmingos vakcinos.
Karantinas, kuris daugelyje šalių yra pamažu švelninamas, gali bet kurią akimirką sugrįžti. „Nuolat vis pasitaikys protrūkių, judėjimas bus apribotas – tai galės būti taikoma šalies daliai ar netgi visai šaliai“, – mano D. Nabarro.
Kuo daugiau laiko prabėgs, tuo aktualesnė taps kolektyvinio imuniteto perspektyva, apie kurią karštai diskutuojama. Kolektyvinis imunitetas susiformuoja, kai dauguma populiacijos – maždaug nuo 70 iki 90 proc. gyventojų – tampa atspari užkrečiamai ligai.
„Tai tam tikra prasme riboja viruso plitimą, nors natūralaus užkrato sukeltas kolektyvinis imunitetas nėra geriausias imuniteto užtikrinimo būdas. Geriausias būdas yra vakcina“, – neabejoja P. Offitas.
Pasak jo, tymai yra „puikus pavyzdys“: kol nebuvo plačiai taikomos vakcinos, „kiekvienais metais nuo dviejų iki trijų milijonų žmonių susirgdavo tymais. Šiuo atveju būtų tas pat“. Kitaip tariant, susirgimų COVID-19 ir mirčių nuo šios ligos skaičius būtų milžiniškas net ir tuo atveju, jei didelė populiacijos dalis jai būtų atspari.
Visoms šioms prognozėms prieštarauja bendras įsitikinimas, kad vakcina galiausiai bus sukurta. „Manau, kad skiepai visgi bus: skiriama gausybė pinigų, susidomėjimas yra didžiulis, o tikslas – aiškus“, – sako P. Offitas.
Tačiau ankstesni protrūkiai leido suprasti vieną dalyką: vakcinų medžioklė yra neprognozuojama. „Nemanau, kad vakciną pavyks sukurti greitai. Iš tiesų nustebčiau, jei po pusantrų metų kažką panašaus jau turėtume“, – įspėja P. Offitas.
Skaitykite daugiau: Vakcinos nuo koronaviruso gali ir nebūti: gyventume pagal visai kitokį scenarijų
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą