1990-ųjų kovo 11-osios aktą dėl svarbių priežasčių trejus metus slėpė garsus dvasininkas
lrytas.ltLietuvos valstybės naujasis archyvas 2020-03-11 16:51, atnaujinta 2020-03-11 17:00
Lietuvos valstybės naujasis archyvas kaupia ir saugo valstybės valdžios ir valdymo, kitų institucijų, organizacijų ir asmenų dokumentus.
Vienas svarbiausių dokumentų, saugomų Naujojo archyvo saugyklose, fonde Nr. 2 „Lietuvos Respublikos Seimas“, yra Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos aktas dėl Lietuvos nepriklausomybės atstatymo, pasirašytas visų deputatų.
Šiemet sukanka 30 metų nuo tos akimirkos, kai Lietuva pirmoji atsitraukė nuo SSRS įtakos ir vėl tapo nepriklausoma valstybe.
Praėjo 30 metų nuo drąsaus žingsnio pasirašant Aktą dėl Lietuvos nepriklausomybės atstatymo, dažnai vadinamą tiesiog Kovo 11-osios Aktu.
Ši data – 1990 m. kovo 11-oji – tapo viena svarbiausių naujųjų laikų Lietuvos istorijos datų ir vis dar yra apgaubta tam tikra istorinės paslapties skraiste.
Nenuostabu, kad Kovo 11-osios Akto kelias taip pat buvo sudėtingas ir galbūt iki galo neatskleistas.
Virtualia paroda, pateikdami kelis vidinius Naujojo archyvo dokumentus ir nuotrauką, kurioje užfiksuotas Kovo 11-osios Akto perdavimo į Lietuvos centrinį valstybės archyvą momentas, siekiama atskleisti Akto saugojimo kelią iki jo pateikimo į Lietuvos valstybės naująjį archyvą.
Virtualią parodą galite apžiūrėti štai čia.
Aktas dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo, arba Kovo 11-osios aktas, dabar saugomas Lietuvos valstybės naujajame archyve, tačiau Akto kelias į šį archyvą nebuvo paprastas.
Po 1991 m. sausio 13 d. įvykių Kovo 11-osios aktas buvo perduotas saugoti ne archyvų sistemai, bet kardinolui Vincentui Sladkevičiui. Tai buvo logiškas žingsnis dėl šalyje vis dar jaučiamo nestabilumo ir baimės, kurią kėlė Sovietų Sąjungos demonstruojama jėga.
Buvo manoma, kad sovietų kariams iš naujo bandant okupuoti Lietuvą ar keliant karo grėsmę, Aktas bus saugesnis, jeigu bus laikomas pas kardinolą V.Sladkevičių, kuriam sovietinė valdžia simpatijos nejautė. Su šiuo asmeniu buvo uždrausta bendrauti kitiems kunigams, jis buvo sekamas ir kaltinamas ekstremizmu.
1993 m. Lietuvai buvo dar vieni lūžio metai. Šiais metais galutinai išvesta Rusijos kariuomenė, įvestas litas, išrinktas pirmasis nepriklausomos Lietuvos prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas. Tais pačiais metais kardinolas V. Sladkevičius nusprendė Kovo 11-osios aktą perduoti Lietuvos archyvų generalinei direkcijai, kuri 1993 m. kovo 12 d. Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo aktą perdavė Lietuvos valstybiniam archyvui, kuris šiuo metu vadinasi Lietuvos centriniu valstybės archyvu.
Dokumente galite matyti, kad Kovo 11-osios aktą priėmė tuometinė Lietuvos valstybinio archyvo Saugojimo skyriaus vedėja Irena Kasciuškevičiūtė, kuri 1994 m., įsteigus Lietuvos valstybės naująjį archyvą, tapo jo direktore ir šiose pareigose dirbo iki 2019 metų.
Parengė Lietuvos valstybės naujasis archyvas
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą