„Pasaulio atmintyje“ – masinių trėmimų planas ant Lietuvos žemėlapio
lrytas.lt 2017-06-10 10:05, atnaujinta 2017-06-10 10:05
UNESCO Lietuvos nacionalinio komiteto „Pasaulio atmintis“ sprendimu, Lietuvos ypatingojo archyvo saugomas 1949 m. masinio gyventojų trėmimo operacijos „Priboj“ žemėlapis pripažintas nacionalinės reikšmės dokumentu ir įrašytas į Lietuvos nacionalinį registrą „Pasaulio atmintis“.
Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) 1949 m. kovo 17 d. sudaryta Pajėgų ir priemonių, vykdant masinio trėmimo operaciją „Priboj“, išdėstymo schema yra originalus dokumentas, kurio turinys iliustratyviai atskleidžia detalų pasirengimą brutaliai sovietinių represinių struktūrų ir karinių pajėgų akcijai prieš civilius gyventojus. Schema tušu ir spalvotais pieštukais nubraižyta ant spaustuviniu būdu pagaminto Lietuvos žemėlapio.
1949 m. kovo‒balandžio mėn. sovietinių represinių struktūrų ir karinių pajėgų įvykdyta masinio gyventojų trėmimo operacija „Priboj“ (liet. ‒ „Bangų mūša“) buvo didžiausia pokario sovietinio genocido akcija SSRS okupuotose Baltijos šalyse, kurios metu ištremta apie 95 tūkst. gyventojų: apie 32 tūkst. iš Lietuvos, apie 42 tūkst. iš Latvijos ir apie 21 tūkst. iš Estijos.
Didelę dalį šios operacijos metu ištremtų gyventojų sudarė moterys ir vaikai iki 16 metų amžiaus. Nuo ankstesnių pokario metais vykdytų gyventojų trėmimų ši operacija skyrėsi tuo, kad į Krasnojarsko kraštą, Novosibirsko, Omsko, Tomsko ir Irkutsko sritis okupuotų Baltijos šalių gyventojai pirmą kartą buvo tremiami neterminuotam laikotarpiui, t. y. − visam likusiam gyvenimui.
2 nuotr. Trėmimų schema nubraižyta ant spaustuviniu būdu pagaminto Lietuvos žemėlapio.
- Operacijos „Priboj“ metu Lietuvos gyventojų trėmimą vykdė didelės karinės pajėgos: suformuotos 2835 operatyvinės-kovinės grupės, kurias sudarė 30452 sovietinių represinių struktūrų pareigūnai, sovietų armijos pasienio kariuomenės kariškiai, stribai ir sovietinio-partinio aktyvo nariai. Tremtinių pervežimams buvo numatyta panaudoti 1716 automobilių, miestų ir apskričių centrų stotyse iš 1302 vagonų planuota suformuoti 21 ešeloną.
Pajėgų ir priemonių, vykdant masinio trėmimo operaciją „Priboj“, išdėstymo schemos pripažinimas nacionalinės reikšmės dokumentinio paveldo objektu ‒ svarbus žingsnis saugant istorinę atmintį ir pagerbiant sovietines represijas patyrusių žmonių atminimą.
Lietuvos ypatingojo archyvo informacija
Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) 1949 m. kovo 17 d. sudaryta Pajėgų ir priemonių, vykdant masinio trėmimo operaciją „Priboj“, išdėstymo schema yra originalus dokumentas, kurio turinys iliustratyviai atskleidžia detalų pasirengimą brutaliai sovietinių represinių struktūrų ir karinių pajėgų akcijai prieš civilius gyventojus. Schema tušu ir spalvotais pieštukais nubraižyta ant spaustuviniu būdu pagaminto Lietuvos žemėlapio.
1949 m. kovo‒balandžio mėn. sovietinių represinių struktūrų ir karinių pajėgų įvykdyta masinio gyventojų trėmimo operacija „Priboj“ (liet. ‒ „Bangų mūša“) buvo didžiausia pokario sovietinio genocido akcija SSRS okupuotose Baltijos šalyse, kurios metu ištremta apie 95 tūkst. gyventojų: apie 32 tūkst. iš Lietuvos, apie 42 tūkst. iš Latvijos ir apie 21 tūkst. iš Estijos.
Didelę dalį šios operacijos metu ištremtų gyventojų sudarė moterys ir vaikai iki 16 metų amžiaus. Nuo ankstesnių pokario metais vykdytų gyventojų trėmimų ši operacija skyrėsi tuo, kad į Krasnojarsko kraštą, Novosibirsko, Omsko, Tomsko ir Irkutsko sritis okupuotų Baltijos šalių gyventojai pirmą kartą buvo tremiami neterminuotam laikotarpiui, t. y. − visam likusiam gyvenimui.
- Operacijos „Priboj“ metu Lietuvos gyventojų trėmimą vykdė didelės karinės pajėgos: suformuotos 2835 operatyvinės-kovinės grupės, kurias sudarė 30452 sovietinių represinių struktūrų pareigūnai, sovietų armijos pasienio kariuomenės kariškiai, stribai ir sovietinio-partinio aktyvo nariai. Tremtinių pervežimams buvo numatyta panaudoti 1716 automobilių, miestų ir apskričių centrų stotyse iš 1302 vagonų planuota suformuoti 21 ešeloną.
Pajėgų ir priemonių, vykdant masinio trėmimo operaciją „Priboj“, išdėstymo schemos pripažinimas nacionalinės reikšmės dokumentinio paveldo objektu ‒ svarbus žingsnis saugant istorinę atmintį ir pagerbiant sovietines represijas patyrusių žmonių atminimą.
Lietuvos ypatingojo archyvo informacija
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą