«Если мы позволим расчленить Украину, будет ли обеспечена независимость любой из стран?»

Байден на Генассамблее ООН призвал противостоять российской агрессии

ketvirtadienis, balandžio 03, 2014

balandžio citatos I




Нам придется возвращаться в Новгород до его завоевания Москвой в 1478 году, в Новгород, который никогда никого силой не присоединял. Наша история стала злокачественной с XV века, когда вместо Золотой Орды возникла Московская. Если мы не изменим свой генетический код, нам конец. Лучше жить в виде генно-модифицированной страны, чем не жить вообще. Спросите у покойной Вавилонской империи.
http://echo.msk.ru/blog/novodvorskaya/1297536-echo/




Еще раз говорю, что на Украине все привыкли к вольнице, и эта вольница для элиты оказывается неожиданно очень важным фактором и источником нежелания переходить в путинскую вертикаль власти, где все решения принимает один человек, чья логика никому неизвестна. http://echo.msk.ru/programs/personalno/1295194-echo/#element-text



Татьяна Миткова отказалась от государственной награды Литвы -медали Памяти 13 января — в знак солидарности с Дмитрием Киселевым, которого литовский президент Даля Грибаускайте лишила этой награды. Подписывая соответствующий указ, президент Литвы заявила, что Дмитрий Киселев, издеваясь над фундаментальными ценностями свободы и демократии в своих программах, дискредитировал звание награжденного медалью 13 января. Мне лично сложно ей возразить.
 Не уверен, однако, все ли помнят, что случилось в Литве 13 января 1991 года и какое отношение к этому имели Татьяна Миткова и Дмитрий Киселев. Поэтому напомню: в тот день в рамках спецоперации, целью которой было удержать в составе СССР Литву, к тому времени уже формально провозгласившую независимость от Советского Союза и начавшую де-факто уходить в свободное плавание, спецназ КГБ устроил штурм Вильнюсского телецентра, чтобы установить контроль над телерадиовещанием в столице непокорной республики. Телецентр защищала многолюдная толпа мирных демонстрантов — сторонников независимости Литвы. Во время штурма 15 из них погибли и 600 были ранены.
 ...
На следующий день после событий возле Вильнюсского телецентра Миткова прославилась тогда тем, что отказалась подчиниться требованию начальства непременно прочитать в эфире официальную — насквозь лживую — кремлевскую версию произошедшего в изложении ТАСС, демонстративно пригласив для этого в студию диктора. Тот героический демарш стал причиной закрытия ТСН и увольнения Митковой и Киселева. После этого они стали едва ли не главными героями борьбы за свободу и независимость Литвы и других балтийских государств среди московских журналистов. http://echo.msk.ru/blog/kiselev/1294992-echo/




Если Россия на этом станет тотальной империей и захватит весь мир, значит, мир это заслужил, значит, так и надо. Если Россия на этом поймет свои границы и встроится в семью других народов, значит, вот, пусть она встраивается таким образом. Пусть как господь судит, так и будет. http://echo.msk.ru/programs/personalno/1290770-ech/


И знаете, к какому выводу пришли наблюдательные люди? Они пришли к выводу, что «вежливые люди» – это не Российская армия. Это частные военные подразделения. Те самые, о которых Путин говорил два года назад, отвечая на вопрос депутата Митрофанова: «Считаю, что это действительно является инструментом реализации национальных интересов без прямого участия государства. Считаю, что над этим можно подумать и посмотреть». Впрочем, «Газпром», например, обзавелся своей частной армией еще в 2011 году, соответствующий указ подписал тогда премьер-министр России Путин В.В. Еще раньше это сделала «Транснефть».
http://slon.ru/russia/chastnaya_armiya_putina_v_v-1067416.xhtml


Я долго пыталась понять, кто контролирует, и мой ответ заключается в том, что ситуацию, с моей точки зрения, контролирует российский телевизор. Вот, тот же самый феномен я наблюдала, разбираясь с беспорядками по поводу Бронзового солдата. Мне хотелось узнать, кто были те провокаторы, кто люди, которые их организовали или которые хотя бы там бросили спичку в толпу?
И, вот, когда я говорила с эстонскими властями, я с удивлением поняла, что, собственно, провокаторов и организаторов не было. А главным организатором было российское телевидение. Когда начали сносить бронзового солдата, российское телевидение совершенно официально начало передавать, что вот тут русскоязычные пришли отстаивать бронзового солдата. И когда русскоязычные, особенно люмпены со всего Таллина, это послушали, они пришли отстаивать бронзового солдата.
http://echo.msk.ru/programs/code/1293738-echo/



на практике в НАТО "европейцы по-прежнему выезжают на горбу США - если и не на халяву, то по дешевке, и не имеют резонов менять свою политику, пока Вашингтон осыпает их заверениями, обеспечивая их безопасность". За последние 20 лет оборонный бюджет США вырос на 37%, а коллективные расходы остальных 27 членов НАТО снизились на 3,4%. При этом Европа все равно имеет колоссальное превосходство над Россией: в 2012 году 27 европейских стран НАТО потратили на свои вооруженные силы 319 млрд долларов, тогда как Москва - 91 млрд.
...
"Сегодня Вашингтону не следует нарываться на войну с Россией - ядерной державой, которая встает в оборонительную позу и склонна к паранойе", - заключает автор.
http://www.inopressa.ru/article/08Apr2014/forbes/nato.html




trečiadienis, kovo 19, 2014

radau naują blogą, pasidedu

 radau naują blogą, pasidedu, kad galėčiau sekti :-), rekomenduoju


Mirá, amor: el número uno en el mundo es el argentino: Dvi savaitės anapus Atlanto: kas, kaip, kodėl ir k...: Ilgai mąsčiau, koks gi galėtų būti šio tinklaraščio pavadinimas: lietuviškas  (kartais norisi išlikti patriotiška), angliškas (kad viskas at...

trečiadienis, kovo 12, 2014

Už mūsų ir jūsų laisvę

"kodėl propogandiniai Rusijos tv kanalai yra pagrindiniame kabelinių kompanijų pakete, o Ukrajinos kanalą reikia pirkti atskirai. Tegul padaro visus tuos propogandinius kanalus mokamais, pvz Rusijos kanalų paketas - visų Rusijos tv.
Dar vienas baisumas yra, kai per RTV vakar vienas "ekspertas" patikino, kad Ukrajinoje, kaip ir Lietuvoje per sausio 13 - savi šaudė į savus, o po to rodo reklamą lietuviškai. Lietuviška reklama tuose kanaluose yra dar didesnis baisumas. Aš skelbiu
boikotą visoms prekėms, kurios reklamuojasi Rusijos kanaluose.
Už mūsų ir jūsų laisvę!"

Įsivėliau į  komentarų  kovas, nes visą dieną namie, info kanalai veda iš proto :, būtų  pinigų, eičiau užsipirkinėti atsargas...

Gerai, kad dar yra rusakalbių žydų tv RTVi. Nežinau, kaip su tais žydais gyvenimas iš arčiau, bet minties aštrumas, išmintis ir jumoras yra visai man priimtinas. Gal ir aš turiu šito kraujo, ne  - tiesiog Dievo tauta pilna išmintis. Dabartinės sumaišties akivaizdoje jų įžvalgos yra nuostabesnės  už mūsų Palmyros pranašystes. Pvz:

D. Bykov
"Сейчас на броневике окажется тот, кто находится в Цюрихе, совершенно не важно, хочет он этого или нет. Просто история под него подкатит этот броневик. Возможно, он будет выглядеть иначе. Может быть, это будет Мерседес. Не важно. Важно то, что за границей должен находиться некий ожидаемый, достаточно популярный вождь. И то, что делает Ходорковский, абсолютно логично. Он правильно честно вступает в игру, он не может не сказать того, что он должен сказать."
echo moskvy

penktadienis, vasario 28, 2014

Litas, referendumas ir aš

Šiandien labai susimąsčiau, ar man yra brangus Litas, kaip tautinė valiuta.
Taip, sentimentai yra, kaip istorijos apie tarpukario laikotarpį, kai už penkis litus senelis galėjo karvę nusipirkti (gal už dešimt :-), bet dabartinis mano vartojamas litas prikišamai man rodo, kad šiuo metu aš gyvenu kūdžiausios karvės metais, gal todėl mano sentimentai apsigaubia ir dingsta rūke, kaip ta vištelė.
Kodėl aš nepamilau lito, gal todėl, kad stambesnės kupiūros už 100 litų aš gyvai net neesu čiupinėjusi. Pagrindinis pinigas yra dvidešintinė. Paskutiniu metu net nebeturiu piniginės, nes korteles patogiau nešiotis akinių dėkle, ten telpa ir keliatas kupiūrų po 20 litų. Aš, kaip šiuolaikiška pensininkė atsiskaitinėju elektroniniais pinigais, dažnai net neišgryninu...
Pavyzdžiui, vakar gavau pensiją ir per valandą, su pamąstymais, sugebėjau viską įsisavinti prisėdusi prie kompiutero. Mokęsčiai užmokėti, liko 100 litų ir klausimas - išgryninti ar ne?
Ką aš turėčiau mylėti, lietuviškus simbolius ar skaičių santykį su euru, nes mano pensija dar pamažės!
Kas gali išbaidyti žmogų pragyvenusį tiek piniginių reformų. Mano karta irgi turi savus mielus prisiminimus, pvz., kai už rublį daržovių parduotuvėje galėjai apsipirkti visai savaitei, na dar su kokiu 20 kapeikų. Manau tie prisiminimai mane paruoš euro atėjimui. Galop, kad neapgautu su padirbtom kupiūrom, aš ir toliau naudosiu elektroninius pinigus :-)

pirmadienis, gegužės 13, 2013

tegyvuoja darbas!


"Apie ką čia aš? Apie tai, kad kiekvienas atsako už viską, kas vyksta jo gyvenime. Jei gaminate maistą iš pasenusių produktų, net jei ir ne jūs tuos produktus pirkote – tai jūsų kaltė, ir jūsų atsakomybė. Nedirbkite ten. Išeikite patys. Už jus niekas šito sprendimo nepriims.

Perkelkite problemą ant savęs, jus užplūs gėdos jausmas, ir nuo to atsiras noras gyventi geriau."
Dirbate bjaurų darbą? Jūsų problema - rašo visų :-) mūsų mylimas Andrius Užkalnis lrytas.lt

Kaip tai teisinga ir aktualu šiandien, kai dėl noro turėti darbą dažnai gali patekti į keistas situacijas ir jeigu taip į darbą žiūrėtų darbuotojai, tai gal keistusi ir darbdaviai.

Dabar prisiminiau krepšininką, kuris dėl nemoraliai atrodančių mergaičių darbo vietoje, mūsų žvilgsniai jau atbukę, paliko LT.  Dar neseniai ir aš kasdien darbe galvodavau, kaip priimti ar susitaikyti su man nepriimtinomis sąlygomis, kurias darbdaviai laikė norma. Ačiū autoriui už labai svarbią temą.

trečiadienis, gegužės 01, 2013

ir vėl, tik pensininkė

Praėjo savaitė, kai atsisveikinau su savo naujuoju darbu. Labai daug įspūdžių, bet po truputį vėl įtraukia miegamasis Vilniaus rajonas, keičiasi ritmas ir iš lėto "nubanguoju". Dabar jau nebesinori skubėti iš namų, nors dar galioja mėnesinis transporto bilietas.

Dėl ko pensininkas eina dirbti? Pirmiausia, tai dėl pinigų, paskui dėl galimybės būti tarp žmonių ir jaustis lygiaverčiu darbo rinkoje... na, bent kurį laiką, o dabartinė valdžia pateikė siurprizą, pensijos perskaičiavimas įmanomas tik atidirbus pilnus metus su 12 tūkstančių metinių pajamų "ant popieriaus". Sunkiai įvykdoma sąlyga, bet visada yra du keliai, galima nuleisti rankas, arba perbalsuoti valdžią, anoji žadėjo perskaičiuoti ir taip, bet sutrukdė krizė. Nežinia, gal ir jie persigalvojo, bet dabar jau galvoju apie vasarą ir mišką, kaip bus taip. 

Išdirbau tik tris mėnesius, pabuvau tarp jaunimo, kuris bandė mane įtikinti, kad prekyba turi būti nuodėminga, bet aš priešinausi, nes vienintėlė nuodėminga profesija minima Biblijoje yra muitininkas, o prekeivius tik išvijo nuo šventoriaus, o ir mano mama visą amžiu dirbo gėlių pardavėja. Mama irgi dirbo būdama pensijoje, bet ji išėjo į ją 5 metais anksčiau...

Su gegužės 1-aja!

ketvirtadienis, vasario 28, 2013

kometa, vasario 16 ir paskutinis sniegas


daug įvykių vienu metu nusinešė bendraamžio draugo gyvybę, dabar dar ir popiežius savo pasitraukimu bando kažką pasakyti, o aš vis tebesu įstrigusi naujuose gyvenimo išbandymuose. Vienu metu atvažiavo net keli draugai iš Anglijos, jų reikalai irgi dažnai surišti su palikimo reikalais. Būtinai kada nors parašysiu apie palikimo išbandymus. Laukiu Kaziuko turgaus, kaip ir pavasario... Gavosi labai padrikas rašinėlis, o norėjau parašyti, tik apie Vasario 16-tą.

ketvirtadienis, vasario 07, 2013

atsiskaitymo lapelis


tai mažas popieriaus gabalėlis, kuriame atsispindi visos mano finansinės galimybės. Tikėjausi, kad bus blogiau, bet optimizmo teikia žodis "priedas", jis priklauso nuo mano pastangų ir sudėtingos skaičiavimo sistemos.

vienas etapas išgyventas, išbandymai tęsiasi :),




šeštadienis, sausio 26, 2013

praėjo savaitė...


darbas labai specifinis, vis dažniau galvoju, kad ne visi gali dirbti viską, nors aš buvau pasiruošusi dirbti iš visos širdies :)


patarimas nuo lryto.lt horoskopo kitai savaitei - 
Ramiai. Sąžiningumas — ne strategija. Tiesiog reikia gyventi taip, kad niekas negalėtų prikibti. Svarbu, kad tai, ką darote dabar, būtų teisinga ir jūsų, ir kitų atžvilgiu.




šeštadienis, sausio 19, 2013

priėmė į darbą!

taip, išlaikiau egzaminą ir priėmė, tiesa, su pažadu pasitempti, bet vistiek - priėmė.
labai džiaugiuosi, einu per lūžtantį ledą tik pirmyn...
taip, taip, taip ir pensininkai randa darbo Lt :))
tiesa, išklausiau savaitės trukmės kursą, susipažinau su daugeliu jaunų žmonių, dauguma - studentai ir aš atjaunėju :). Tai vėl nauja, dar nebandyto darbo sfera, gal tai dar viena mano neišsipildžiusi svajonė...

vis galvoju, apie ką ten jaunystėje aš dar svajojau, nes dabar tai pildosi :)

sekmadienis, sausio 13, 2013

sausio 13- ji

Ir vėl nenuėjau nei prie parlamento, nei prie LRT...
Dabar net sunku suprasti, kaip aš būdama tokia namisėda tada atsidūriau sausio 12 prie parlamento. Išmokėjo atlyginimą, apsipirkau centriniame gastronome ir nusprendžiau nors vieną naktį prisidėti prie budėjimo, nes tiek žmonių jau buvo, o aš dar ne. Pasirinkau tai akcijai parlamentą...
Turiu to vakaro ir nakties skaidrių, bet jos kažkur sudėtos ir nepervestos į skaitmenį, todėl nufotografavau šios dienos savo miegamojo rajono kiemą. Šerkšnas labai gražus akiai nesimatė taip gražiai kadre, viskas aplink ramu.
Dabar visos diskusijos apie tai, ar aš eičiau ginti Lietuvos ar ne - atrodo beprasmės. Nieko negalima pasverti ar įvertinti atbuline data. Neitum tu, ateitu tavo vaikas. Tada irgi ne visi ėjo, o linksmiausia buvo tai, kad apie parlamentą gyveno žmonės, kurie net šviesą bute bijojo uždegti ir į laiptinę įsileisti pasėdėti, nes visgi buvo žiema ir žmonės ten buvo per naktį. Buvo išimčių, kurios buvo labai pastebimos ir moment panaudotos.
Vienos ukrajiniečių šeimos butas langais žiūrėjo tiesiai parlamento fasado centrą ir šeima buvo draugiška, vėliau ir man ten teko pabūti ir kaip iš ložės stebėti barikadų statymo darbus.
Vaikščiodama aikštėje tarp žmonių sutikau daug pažystamų žmonių, tarp jų ir grupe ukrajiniečių, nes buvo su savo vėliava. Vieną jų aš pažinojau, o tuo metu nuo LRT atėjo pirmieji sužeisti žmonės, ir mama jaunuolio pradėjo visus kviesti pas save išgerti arbatos ir sušilti, viskas buvo iš baimės dėl sūnaus... Kad tik būtų namie.
Jau buvo nužudyti žmonės prie TV bokšto, jau buvo pravažiavę tankai senuoju Žvėryno tiltu ir pasukę paupiu LRT link... Tada maniau, kad mirsiu ir aš, nes stovėjau prie pat tilto, o tankai važiavo dideliu greičiu ir vis bandė kuo giliau padaryti posūkį į parlamento pusę, bet buvo labai daug žmonių... Ir žmonėms nebuvo kur trauktis, priešingai logikai, visi bėgo tankų link.
Labai džiaugiuosi, kad gyvenimas man suteikė galimybę sudalyvauti šiuose istoriniuose įvykiuose, nes tikrai dalyvavo ne visi, miegamieji rajonai miegojo ir net nežinojo, kas darosi centre, nes LRT buvo išjungta.

penktadienis, sausio 11, 2013

pokalbis dėl darbo

 Prisistatymo pirmas sakinys - aš esu pensininkė :-)
 Pensija tikrai duoda laisvę rinktis, nebėra to nervo prarasti darbą.
 Vilniuje vėl sniegas, gražu, nors sunku vaikščioti su dirbtiniais sanariais...
 Bet viskas gerai, nuo pirmadienio vėl gyvenimas iš naujo.

ir eglutės dar nenurinktos, rusiški naujieji metai.

pirmadienis, sausio 07, 2013

darbas yra gėris :-) ?

Šiandien baigiau mėnesio trukmės darbą, dirbau tik pusę dienos, todėl nepersidirbdavau ir dar nemokamas prizas, kasdien būti Vilniaus centre, todėl čia atsirado tiek daug paveikslėlių, o dabar liks tik palergonijos...
 Bandysiu dirbti ir toliau. Norėčiau, nes sėdėjimas namuose gali įvaryti nepilnavertiškumo kompleksą, bet tai priklauso nuo daugelio aplinkybiu. O čia pirma 2013 metų nuotrauka

šeštadienis, gruodžio 22, 2012

peržengėme dar vieną slenkstį

Gedimino prospekte ir toliau groja muzikantas, tik kažkodėl dažniausiai apie "gegužio žiedus", tuo sukeldamas praeivių šypsenas, jau po 2012.12.21. - išlikome.


penktadienis, gruodžio 07, 2012

Gedimino prospektas

Po metų vėl dirbu. Ne pilną dieną, bet patogiu laiku ir vėl žingsniuoju į Gedimino prospektą ir fotografuoju... Darbas laikinas, bet teikia daug džiaugsmo, nes reikia išeiti iš namų.