LRT tyrimas. Kinai daugelį metų rinko duomenis apie Lietuvos pareigūnus, politikus ir jų šeimos narius

Mindaugas Aušra, LRT Tyrimų skyrius, LRT.lt

2020.10.08 05:30

Kinų įmonė daugelį metų rinko duomenis apie Lietuvos pareigūnus, politikus ir jų šeimos narius / LRT nuotr.

Mažiausiai 500 lietuvių vardai ir pavardės bei jų asmens duomenys yra įtraukti į duomenų bazę, kurią sukūrė kinų viešųjų šaltinių žvalgybos įmonė „Zhenhua Data Technology“, turinti ryšių su Kinijos valdžia ir kariuomene.

„Zhenhua failais“ vadinami nutekinti dokumentai rodo, kad Kinijos pietuose Šendžene įsikūrusi informacinių technologijų įmonė rinko duomenis apie milijonus užsieniečių. Duomenų bazė, kurią sudaro beveik 2,5 mln. asmenų, buvo nutekinta JAV akademikui Christopheriui Baldingui. Jis informacijos rinkinius persiuntė Australijos kibernetinio saugumo įmonei „Internet 2.0“, kuri atkūrė duomenis ir jais pasidalijo su pasaulio žiniasklaidos priemonėmis, taip pat ir LRT Tyrimų skyriumi.

Tyrimas trumpai

• RT Tyrimų skyrius gavo kinų technologijos įmonės „Zhenhua Data“ nutekintus duomenis apie slaptą asmenų sekimą. 
• Iš viso duomenų bazėje – apie 2,5 mln. užsieniečių vardų ir pavardžių. Ekspertams atkurti pavyko tik 10 proc.
• Lietuvišką sąrašą sudaro apie 500 buvusių ir esamų įtakingiausių šalies asmenų: politikai, diplomatai, tarnautojai, verslininkai ir kultūros atstovai.
• Daugiausia žvalgybinės informacijos – apie valstybės pareigūnų šeimos narius.
• „Zhenhua Data“ priklauso valstybinei karinių tyrimų bendrovei „China Electronics Technology Group“.

Lietuviškas sąrašas apima daugybę įtakingų žmonių, jų vaikų, sutuoktinių ir giminaičių. Jame pateikiami politikų, diplomatų, kariuomenės ir verslo atstovų asmens duomenys. Sąraše yra ir teisėjų, policijos pareigūnų, žurnalistų, katalikų bažnyčios tarnų pavardės – iš viso apie 500 žmonių. Tarp jų – ir privatūs asmenys.

Šis sąrašas yra tik maža dalis visų asmenų Lietuvoje, kurie domina Kinijos žvalgybą ir apie kuriuos informaciją rinko „Shenzen Zhenhua Data Information Technology“. Australų kibernetinio saugumo įmonė sugebėjo atkurti apie 10 proc. visos duomenų bazės – t. y. 250 tūkst. pavardžių. „Internet 2.0“ vadovas Robertas Potteris netiki, kad pavyks rekonstruoti visą gautą informaciją, nes ji stipriai pažeista.

Duomenys / LRT nuotr.

Didžioji dalis informacijos, rinktos apie lietuvius, yra viešai prieinama. Tai socialinių tinklų, žiniasklaidos, Vyriausiosios rinkimų komisijos, Seimo ir ministerijų interneto portalų duomenys.

Daugiausia informacijos – apie elito artimuosius

Lietuviškame duomenų rinkinyje, kurį sudaro 498 vardai ir pavardės, dažniausiai minimi Seimo narių, savivaldos politikų, diplomatų ir valstybės pareigūnų artimieji, yra sukurti giminės medžiai. Tai ne tik sutuoktiniai, bet ir vaikai. Šie duomenys sudaro daugiau kaip trečdalį informacijos. Kai kuriais atvejais į sąrašą įtrauktos atžalos – dar nesulaukusios pilnametystės.

Apie kiekvieną asmenį rinkta informacija sudaryta iš gimimo datos, adreso, šeiminės padėties, pareigų, politinių ryšių ir socialinių tinklų profilių bei nuotraukų.

Kinų technologijų įmonę domino ne tik artimiausia įtakingų žmonių aplinka, bet ir tėvai, seneliai arba dukterėčios bei sūnėnai. Kadangi, kaip teigia australų kibernetinio saugumo įmonė, atkurti ne visi duomenys, nutekintoje duomenų bazėje, pavyzdžiui, galima atrasti dabartinių ministrų ir kariuomenės vadų šeimos narius, tačiau pačių pareigūnų – nėra. Dėl to galima daryti prielaidą, kad duomenų apie lietuvius kinai rinko kur kas daugiau.

Atrodo, kad kinų žvalgyba apsiribojo tik pagrindine informacija apie šeimos narius. Daugiau duomenų surinkta apie valdžios elitą. Daugiausia žvalgybinės akies dėmesio sulaukė politikai, signatarai, ministrai, jų patarėjai ir viceministrai. Tokių vardų ir pavardžių – daugiau kaip 90. Kur kas dažniau pasirodė su Finansų ir Vidaus reikalų ministerijomis susiję politikai.

Taip pat duomenys rinkti apie premjerų bei prezidentų patarėjus. Todėl dokumentuose pasirodo Dalios Grybauskaitės buvusi patarėja užsienio politikos klausimais Jovita Neliupšienė, dabar einanti URM kanclerės pareigas. Taip pat buvusios patarėjos ekonomikos ir teisės klausimais.

Duomenų bazės dalis rodo, kad politikais pradėta domėtis nuo 2000 m., o aktualiausia informacija pildyta ir 2017 m., ir 2018 m. Taip pat duomenų rinkiniai atskleidžia, kad informacija buvo atnaujinta 2018 m. spalį bei 2020 m. birželį. Tai kad nutekintuose failuose yra tik keli politikai, kurie į Seimą pateko tik po 2016 m. rinkimų, rodo, kad iš tiesų bazėje buvo kaupiama daug daugiau duomenų.

Vis dėlto šiuo metu aktyviai politikoje besireiškiančių asmenų sąraše netrūksta. Jame yra Ingrida Šimonytė, Remigijus Žemaitaitis, Agnė Širinskienė, Leonard Talmont, Eimutis Misiūnas, Naglis Puteikis, Algirdas Šešelgis, Mykolas Majauskas ir Rasa Budbergytė.

SAM viceministras A. Šešelgis paklaustas, kaip vertina faktą, kad kinai apie jį rinko duomenis, teigė pirmą kartą girdintis tokio pobūdžio informaciją ir neįsivaizduoja, kodėl taip galėjo atsitikti.

„Aš niekada nebuvau įtakingas. Aš trečią kartą viceministru dirbu, bet įtakos nedarau. Jūs puikiai suprantate, kad žmogus nebūdamas pirmojoje pozicijoje įtakos nepadarys. Gal todėl, kad ne pirmą karta esu viceministru“, – svarstė jis.

Anot jo, santykių su kinų diplomatiniu korpusu beveik neturėjo. Pirmą kartą su Kinijos ambasadoriumi A. Šešelgis susitiko COVID-19 pandemijos sukelto karantino pradžioje. Susitikimas suderintas per URM, o pokalbis, esą, labiau sukosi aplink temas, susijusias su virusu.

Išskirtinio dėmesio sulaukė ir Lietuvos diplomatinis korpusas, tarp kurio gausu ambasadorių, konsulų ir Užsienio reikalų ministerijos tarnautojų. Jų informacija sudaro dešimtadalį viso rinkinio, kuriame daugiau dėmesio skirta, pavyzdžiui, ambasadoriui Rusijoje Eitvydui Bajarūnui arba buvusiai ambasadorei Kinijoje Inai Marčiulionytei.

Apie šiuo metu aktyvius įtakingus valstybės žmonės nutekėjusiuose duomenyse pateikiama išsamesnė informacija. Pavyzdžiui, kas kelerius metus atnaujintos jų nuotraukos, išsaugoti pasisakymai viešojoje erdvėje.

Prie kai kurių asmenų yra ir paskirų pastabų. Pavyzdžiui, prie europarlamentaro Rolando Pakso pažymėta, kad 2017 m. liepą jam pareikšti įtarimai dėl 15 tūkst. eurų kyšio paėmimo. Tiesa, R. Paksas 2020 m. balandį dėl šių įtarimų išteisintas.

O prie vieno iš dabartinio rajono mero smulkiai išrašyta istorija, kai šis buvo sulaikytas Specialių tyrimų tarnybos pareigūnų, pateikus įtarimus dėl piktnaudžiavimo, sukčiavimo ir dokumentų klastojimo.

Dėmesys šalies strateginėms sritims

„Zhenhua failai“ atskleidžia, kad kinų žvalgybai rūpėjo ne tik informacija apie svarbiausių įstaigų vadovus, kaip kad Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas arba Akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos vadovė Nora Ribokienė, bet ir valstybinės įmonės bei kertinis šalies verslas

Pavyzdžiui, daug dėmesio suteikta Lietuvos strateginiams objektams: „Lietuvos geležinkeliams“, Klaipėdos jūrų uostui, Lietuvos paštui, oro uostams, „Oro navigacijai“ ir energetikos bendrovėms. Tai visiškai atspindi anksčiau viešai parodytus Kinijos strateginius interesus Lietuvoje.

Todėl duomenų bazėje atsirado „Lietuvos geležinkelių“ valdybos nariai ir darbuotojai, Klaipėdos jūrų uosto direkcijos Teisės departamento vadovas Linas Rudys, smulkiai išrašyta Lietuvos pašto vadovybė, daug informacinių nuorodų sudėliota prie buvusio pašto Finansų tarnybos direktoriaus.

Dėmesį traukia ir išskirtos dominančios verslo sritys. Vertinant tai, apie kokius žmones rinkta žvalgybinė informacija, galima manyti, kad kinų akį Lietuvoje labiausiai traukė vadinamosios fintech įmonės, investicijų ir žemės ūkio bendrovės, mažmeninė bei didmeninė prekyba. Pavyzdžiui, duomenų rinkiniuose figūruoja „Biok Laboratorijos“, „BaltCap“, „Syngery Finance“, „Traffi“, „Credit info“ ir „Lietuvos draudimo“ vadovai. Plačiau išskirtas „Kesko Senukai“ viceprezidentas Baltijos šalims.

Taip pat rinkta informacija apie asmenis, susijusius su šalies saugumu. Detaliai išrašyta FNTT ir STT vadovų kaitos chronologija, o sąraše yra ir dabartinis STT direktorius Žydrūnas Bartkus. Dėmesys skirtas aukšto rango karininkams, ypač NATO atstovybėse, ir vidaus reikalų sistemos tarnautojams: Migracijos departamento, policijos ir valstybės sienos apsaugos darbuotojams.

Kinų bendrovės kauptame lietuviškame sąraše atsidūrė ir kultūros bei katalikų bažnyčios atstovai. Pavyzdžiui, daugiau informacijos nei apie kitus surinkta apie kardinolą Sigitą Tamkevičių, mažiau – apie Panevėžio vyskupą Joną Kaunecką ir Kaišiadorių vyskupą Joną Ivanauską

Meno galerijų vadovai, kompozitoriai, režisieriai, žurnalistai ir žiniasklaidos atstovai taip pat patraukė Kinijos žvalgybos akį. Pavyzdžiui, sąraše rikiuojasi žinomas kino režisierius, „Žinių radijo“ žurnalistas Aurimas Perednis.

„Man keista, kad Kinijai rūpi apie mane rinkti informaciją. Iš kitos pusės, informacija tampa naujuoju auksu. Šiaip darau laidas, nušviečiu Kinijos politikos klausimus. Net esu į laidą kvietęs apie Tibetą diskutuoti Kinijos ambasados atstovą. Gal dėl to esu užkliuvęs“, - teigė A. Perednis.

Kita žiniasklaidos atstovė, taip pat atsidūrusi sąraše, – buvusi žurnalistė, VDU ir SMK lektorė lektorė dr. Giedrė Vaičekauskienė. Ši nustebo, kad gali būti sekama.

„Galvoju, kodėl galiu būti tokia įdomi ir reikšminga. Gal todėl, kad esu aktyvi, dirbu su studentais. Atrodo kažkas vyksta toli, bet čia pasirodo, kad konkretūs žmonės, konkrečioje Lietuvoje, tarp jų ir aš esu. Tai reiškia, kad galbūt mano veikla yra reikšminga“, – pamąstymais, kodėl galėjo patekti į stebimų žmonių sąrašą, dalijosi G. Vaičekauskienė.

Tai – hibridinio karo dalis

Analitikai ir saugumo ekspertai „Zhenhua failus“ vadina įrodymu, kad reikia geriau įvertinti strateginį viešųjų duomenų panaudojimą. Iš pirmo žvilgsnio, renkami duomenys atrodo nekaltai: datos, pažįstamų tinklai, šeiminė padėtis, darbo vietos ir t. t.

Tačiau kibernetinio saugumo ekspertas Marius Pareščius LRT teigė, kad strategiškai beveik 20 m. kaupiami didelės aprėpties duomenys skirti ne tik daryti įtaką viešajai nuomonei apie Kiniją, bet ir tiesiogiai veikti asmenis, apie kuriuos ta informacija renkama.

„Žinodamas, kuo užsiima kažkieno vaikas, žinodamas, kuo užsiima kažkieno anūkas, kur jis dirba, ką jis daro, kaip jis kyla karjeros laiptais, tu vieno ar kito pokalbio metu gali užuominomis duoti suprasti, kad viską apie tą asmenį žinai ir automatiškai gali spausti tą žmogų suteikti daugiau informacijos. Vieši duomenys jau kurį laiką yra tapę hibridinio karo dalimi“, – sakė M. Pareščius.

Jo manymu, tokiu atveju iš pirmo žvilgsnio nekalta informacija tampa įrankiu, kuriuo galima kenkti Lietuvai.

Tokiai pozicijai pritaria ir Vilniaus politikos analizės instituto vyriausiasis analitikas Marius Laurinavičius.

„Lygiai tą patį daro Rusija. Susirenka informaciją apie asmenis, kurie gali daryti įtaką, taip pat ir Lietuvos politikai, o tada analitikai sėdi ir analizuoja kokiu būdu galima būtų padaryti įtaką tiems žmonėms. Tai yra pasiruošimas įtakos operacijoms, netgi verbavimo operacijoms“, – teigė analitikas.

Užsienio ekspertai mano, kad „Zhenhua“ klasifikavo asmenis ir institucijas pagal darytiną įtaką, todėl, esą, duomenų bazė buvo sukurta ne informacijai saugoti, o tam, kad būtų lengviau ieškoti ir susieti asmenis. Australų įmonės „Internet 2.0“ analizė parodė, kad apie 20 proc. visos duomenų bazės nebuvo viešai prieinami faktai, gauti iš atvirų šaltinių.

Pasak M. Pareščiaus, Lietuva privalo sudėlioti strategiją, siekdama apsisaugoti nuo panašių įvykių. Teigiama, kad šalies viduje galiojantis Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR) apriboja įmonių veiklą, tačiau tik tų, kurios veikia Lietuvos ribose.

„Šiuo atveju tai daro užsienio valstybė iš užsienio interneto, iš užsienio IP adresų. Gal jie čia turi kažkokių bendradarbių, gal jie (Kinijos, – red. pastaba) ambasadoje turi kažkokių darbuotojų, kurie tikslingai sėdi prie šio projekto ir renka tą informaciją“, – teigė kibernetinio saugumo ekspertas.

LRT Tyrimų skyrius kreipėsi į Kinijos ambasadą, tačiau interviu galimybė vis dar derinama.

Vadina Šventuoju Graliu

Profesorius C. Baldingas, JAV akademikas ir kibernetinio saugumo ekspertas, kuriam buvo nutenkinti „Zhenhua“ duomenys, teigia, kad vadinama Užjūrio pagrindinės informacijos duomenų bazė parodo, kaip plačiai Kinija seka žmones visame pasaulyje. Anot jo, pasaulis tik dabar pradeda suprasti, kiek Kinija investuoja į žvalgybą ir įtakos operacijas, naudodama neapdorotus viešuosius duomenis, o duomenų nutekėjimą lygina su Šventojo Gralio atradimu.

Šios duomenų bazėje esančios informacijos paskirtis nėra visiškai aiški, tačiau „Zhenhua Data“, kurios oficiali svetainė jau panaikinta, tvirtino teikusi „paslaugas Kinijos karinei, saugumo ir užsienio ryšių propagandai“. Oficialiame laiške C. Baldingas ir R. Potteris pabrėžė, kad abejonių, jog informacija naudota kinų žvalgybos, kariuomenės ir propagandos tikslais, beveik nėra. Tuo labiau, Australijos nacionalinis transliuotojas praneša, kad „Zhenhua Data“ per akcininkus siejama su valstybine karinių tyrimų bendrove „China Electronis Technology Group“.

Lietuvos saugumo ekspertai šį duomenų nutekėjimą sieja tik su Kinijos šnipinėjimo kampanija. Nors duomenis apie įtakingus asmenis renka dauguma valstybių, esą tokio masto žvalgybos būdingos tik režimams.

„Šnipinėjimas kaip toks tikrai nėra Kinijos išradimas. Šnipinėjimą vykdo visos valstybės, tik masinis duomenų rinkimas nėra būdingas Vakarų žvalgyboms. Pagal tą veiklą, kurią vykdo Vakarų žvalgybos, to nereikia, nes nėra taikomasi, sakykim, į visus asmenis, jų artimuosius ir panašiai. Tai yra kitokia veikla“, – LRT komentuoja saugumo ekspertas M. Laurinavičius.

Anot jo, tai, kad dideles duomenų apimtis konkrečiai rinko Kinijos įmonė, tik įrodo tai, ką Lietuvoje bandoma paneigti, kad, esą, verslas su režimu nebendradarbiauja.

„Ta pati Rusija dažnai samdo išorės veikėjus, ar bendrovės ar, Rusijos atveju, verslininkai, kurie vykdo įtakos arba šnipinėjimo operacijos valstybės vardu ir jos naudai. Lygiai tą patį daro Kinija ir dėl to nereikėtų apsigauti manant, kad Kinijos verslas yra tik verslas. Visiškai akivaizdu, kad Kinijos verslas yra tos pačios žvalgybos sistemos dalis. Jis vykdo tas pačias funkcijas kaip ir žvalgyba“, – sako M. Laurinavičius.

Pati „Zhenhua Data“ neigė bet kokias sąsajas su Kinijos valdžia ar kariuomene ir bando įrodyti, kad įmonė tik „integruoja“ viešus duomenis, esančius internete. „Zhenhua Data“ atstovas žiniasklaidai patvirtino, kad Užjūrio pagrindinės informacijos duomenų bazė egzistuoja, tačiau, esą, ji „nėra tokia stebuklinga“ kaip bandoma paviešinti, nes, kaip teigiama, duomenų bazė tiesiog sujungia asmenis su jų naudojamais socialiniais tinklais.