Andrius Balčiūnas, LRT.lt
2019.09.20 05:30
Buvęs Ukrainos ekonomikos ir prekybos ministras Aivaras Abromavičius dabar vadovauja Ukrainos gynybos pramonės koncernui „Ukroboronprom“. Išskirtiniame interviu portalui LRT.lt A. Abromavičius sako, jog kol kitos Ukrainos valstybinės įmonės buvo reformuojamos, ši dėl įvairių grupių interesų palikta nuošalyje. Tačiau dabar ateina pokyčių metas.
2010 metais įkurtas valstybinis koncernas „Ukroboronprom“ apima virš 130 gynybos pramonės įmonių su 80 tūkst. darbuotojų. Tačiau Ukrainoje jis siejamas su prastu valdymu, piktnaudžiavimu valdžia, ryšiais su įvairiomis interesų grupėmis ir korupcija. Žurnalistų paviešinta korupcijos schema, kurioje figūravo su tuometiniu Ukrainos prezidentu Petro Porošenka susiję asmenys, smarkiai pakirto šalies vadovo reitingą rinkimuose, kuriuos laimėjo Volodymyras Zelenskis.
V. Zelenskis koncerno stebėtojų tarybos pirmininku, o vėliau ir generaliniu direktoriumi paskyrė A. Abromavičių.
– Rinkimų metu dirbote V. Zelenskio komandoje. Kaip atsidūrėte „Ukroboronprom“ koncerne ir tapote jo vadovu?
– Tokių planų nebuvo. Planuose buvo padėti realiam kandidatui į prezidentus geriau pasiruošti bendravimui su verslo bendruomene, užsienio partneriais. O po pergalės buvo įvairių minčių. Bet tikrai žinojau, kad nenoriu dirbti prezidento administracijoje, tikrai žinojau, kad nenoriu dirbti parlamente. Dėl to į jokius partinius sąrašus net kalbos nebuvo, kad būčiau įtrauktas.
Potencialiai mane domino darbas Vyriausybėje vėl, panašiose pareigose (A. Abromavičius 2014–2016 buvo Ukrainos Ekonomikos ir prekybos ministru – LRT.lt) arba aukščiau. Ne paslaptis, kad buvau spaudoje minimas kaip vienas iš kelių kandidatų į premjerus.
Taip pat toliau domino galimybė tęsti valstybinių įmonių reformą. Bet labiau dėl to, kad turiu užsiėmimų visuomeninėje veikloje, esu įkūręs su bendraminčiais Ukrainos korporatyvinio valdymo akademiją, turiu projektų versle, Rygoje statome didelį biurų centrą, viešbutį, turiu žemės ūkio verslą.
Labiau save mačiau stebėtojų taryboje, tiek „Ukroboronpromo“, tiek „Naftogaz“, kur mane patvirtino Vyriausybė.
Bet kaip stebėtojų tarybos pirmininkas ruošiau kandidatus į direktoriaus poziciją, ir, iš principo, mūsų oponentai tuos kandidatus „numušė“. Tada prezidentas manęs penktą kartą paprašė: „Aivarai, iš tiesų mes tavęs norėjome kaip generalinio direktoriaus.“
Pasakiau, kad turiu tam tikrų reikalavimų: matau save generalinio direktoriaus pareigose tik trumpalaikėje perspektyvoje, kad įvesiu naują komandą ir iki metų pabaigos organizuosiu skaidrų konkursą jau pastoviam generaliniam direktoriui išrinkti. Prezidentas pasakė „taip“ ir aš tapau generaliniu direktoriumi.
– Taigi planuojate vadovauti tik iki šių metų pabaigos?
– Taip, toks mano planas. Bet aš pasakiau, kad į šią įmonę ateinu ilgam, ar vienoje, ar kitoje pozicijoje. Greičiausiai, po pastovaus generalinio direktoriaus išrinkimo, grįšiu atgal į stebėtojų tarybos pirmininko pareigas.
Ši sritis mane užvedė, jau 3 mėnesius užsiimu, esu apvažiavęs virš 30 gamyklų, kurios įeina į koncerno sudėtį, susitikau su daugybe darbuotojų, su užsienio partneriais. Visiškai suprantu problemas ir manau, kad galima įmonę valdyti kitaip.
– Kaip „iš vidaus“ atrodo koncernas? Ar korupcija yra pagrindinė problema?
– Tai vienintelė iš stambių valstybinių įmonių, kurios permainos per pastaruosius 5 metus nepalietė. Buvo priimtos specialios įstatyminės pataisos, kurios išbraukė šią įmonę iš valstybinių įmonių valdymo reformos. Tai buvo daroma specialiai, kad būtų įslaptinta daugiau sandorių, kad nebūtų transformacijos, kad politikai, esantys valdžioje, toliau valdytų finansinius šaltinius.
Bet taip neturi būti. „Ukroboronprom“ yra eilinė valstybinė kompanija, kuri turi būti valdoma kaip ir kitos valstybinės kompanijos – pritraukiant geriausius kadrus, mokant rinkos atlyginimus, vedant tokią pačią finansinę veiklą, susitelkiant į skaidrius pirkimus, turint profesionalius pardavėjus ir t.t. Bet iki šiol tai nebuvo daroma ir mes tai pakeisime.
– Ar jau prasidėjo koncerno įmonių auditas, kurį žadėjote atlikti?
– Auditas dar neprasidėjo. Kitą savaitę pasirašysime galutinį sandorį su audito konkurso laimėtoju. Mums išrinkti laimėtoją užtruko 1,5 mėnesio, iki tol 2 metus buvo sabotuojama, manipuliuojama, procesas buvo sustojęs.
Tai tik pirmasis žingsnis. Iš tiesų, reikia ne vieno audito, ne vien finansų, bet ir strateginio audito, ir, taip vadinamo, forensic audito, kuris parodys pačias rizikingiausias įmonės veiklos sritis, kuriose tūno didžiausios korupcinės rizikos. Galbūt parodys, kur buvo išvogti pinigai pastaraisiais metais, kokiais būdais ir t.t. Tai tik pirmas žingsnis.
Ukrainoje yra techniškai gerai pasikausčiusių specialistų, bet jiems reikia kelti atlyginimus, juos motyvuoti. Reikia duoti užsakymus, viltį, kad įmonės gali būti valdomos kitaip, kad juos išlaikytume. Jie sensta, įmonės turi problemų pritraukiant jaunesnius specialistus ir tai yra dar vienas iššūkis.
Geležinkeliai, „Ukrenergo“, paštas apsivalymus pradėjo anksčiau. Praėjo korporatyvizacijos procesą, sukūrė nepriklausomas stebėtojų tarybas, kartu su kolegomis iš užsienio jų viduje. Taip kad mums dar reikia pasitempti.
Bet netgi ir labiau pažangiose įmonėse procesas yra tik prasidėjęs. Dar reikia nueiti ilgą kelią, kad pasiektume lygį, kai galima sakyti, jog konkrečiose valstybinėse įmonėse yra tvarka, jų veikla skaidri, jos finansiškai sėkmingos ir turi gerą ateitį.
Manau, esant geram palaikymo lygiui, „Ukroboronprom“ bus neatpažįstamas jau po metų, bet, žinoma, rimčiausia transformacija, kuri bus galinga, patraukli, užims 5 metus.
– Ar tai Ukrainos vidaus korupcijos problema, ar koncernui bando kenkti užsienio šalys, pavyzdžiui, ar jaučiamas Rusijos spaudimas silpninti Ukrainos gynybos pramonę?
– Manau, kad Rusija tikrai nėra suinteresuota, kad Ukraina turėtų stiprią gynybos pramonę. Jų ranka jaučiama, nes pats „Ukroboronprom“ savo laiku buvo sudarytas Ukrainos Vyriausybės veikėjų su Rusijos pilietybe. Turbūt viena iš priežasčių, kodėl toks prastas valdymas buvo eilę metų, nes buvo dirbama kitos valstybės naudai.
– Ligšiol didžiausi sandoriai buvo sudaromi su Kinija, Indija, Brazilija, ar planuojate įmonės veiklą labiau orientuoti į Vakarų valstybes?
– Didžiausi ginkluotės pirkėjai pasaulyje yra Artimieji Rytai ir Pietryčių Azija. Taigi, mūsų pagrindinis orientyras ir yra šios šalys, kurios yra didžiausios ginklų pirkėjos pasaulyje. Taip pat Afrikos, Lotynų Amerikos rinkos, jose tradiciškai kažką parduodame, tiek senesnės modifikacijos ginkluotę, tiek jau ir naujesnius produktus.
Kažkur galbūt esame užleidę savo pozicijas Rusijai, reikės jas vėl atsikovoti. Taip pat bandysime aktyviau bendradarbiauti ir su NATO šalimis.
– Ar Vakarų, NATO valstybės palaiko „Ukroboronprom“ reformą, ar tai daugiau Ukrainos vidaus reikalas?
– Tai daugiau Ukrainos vidaus reikalas. Konkuruojame pasaulinėse rinkose ir su Vakarų gamintojais, bet norime netolimoje ateityje sukurti bendras įmones su Vakarų ginklų gamybos gigantais.
– Ar jaučiate interesų grupių pasipriešinimą reformoms, ar pakanka prezidento V. Zelenskio palaikymo?
– Interesų grupių pasipriešinimas yra nežmoniškas. Nemaniau, kad santykinai nedidelė įmonė, kuri yra mažesnė už Ukrainos geležinkelius ar „Naftogaz“, turės tokį didžiulį susidomėjimą kai kuriuose sluoksniuose ir bus toks stiprus interesas trukdyti.
Dabar kaip tik pasipylė visoks purvas, tačiau einame toliau į priekį, keisime komandą, bet akivaizdu, kad tai džiugina ne visus.
Prezidento palaikymą taip pat jaučiu, bet, kaip visad, jo galėtų būti dar daugiau. Buvęs prezidentas (P. Porošenka – LRT.lt) iš dalies nebuvo perrinktas būtent dėl problemų „Ukroboronprom“. Dabartinis prezidentas supranta – jei koncerno transformacija neįvyks, rizikos išlieka tokios pačios.
– Dėl reformų teks uždaryti dalį įmonių, atleisti jų darbuotojus. Ar nesibaiminate visuomenės nepasitenkinimo?
– Tikiu, kad pavyks sėkmingai komunikuoti ir paaiškinti, dėl ko bus optimizuojama dalis įmonių. Jau dabar geri du tuzinai įmonių yra likvidacijos procese, yra daug įmonių, kurios nevykdo veiklos eilę metų. Tačiau dėl tam tikrų priežasčių jos vis dar yra „Ukroboronprom“ struktūroje, yra įmonių, kurios visiškai praradusios buvusią šlovę. Jų produkcija nebeturi jokios paklausos nei vietinėje, nei užsienio rinkose.
Visa tai bus įvertinta jau artimiausiu metu pagal vadinamą „Triage“ metodiką: pirma įmonių kategorija, kurios turi didelių perspektyvių, antra – kur yra klausimų, ir trečia – kurias reikia likviduoti arba perduoti į turto fondą, kad būtų parduodamos ir privačiose rankose tos santykinai nedidelės įmonės bus sėkmingesnės, nei dabar valstybės kontrolėje.
– Esate minėjęs, kad po sėkmingos reformos patį koncerną reikėtų panaikinti?
– Taip, dabar viena iš didžiausių problemų yra, kad atskiros įmonės iš tiesų nėra kontroliuojamos „Ukroboronprom“. Nes politikai buvo įsteigę atskiras įmones ir darė joms įtaką apeinant koncerną. Dabar svarbiausia grąžinti tų įmonių kontrolę, sukurti stiprų korporatyvinį centrą su stipriais finansininkais, pirkimų specialistais, juridiniu departamentu, su aktyvų valdytojais.
Kai jau stovėsime tvirtai ant kojų finansiškai, juridiškai, po kelių metų pati „Ukroboronprom“ struktūra nebebus reikalinga, kaip yra dabar.
– Kokie jūsų ateities planai, ar svarstote grįžti į politiką?
– Ne, nenorėčiau būti politikoje. Norėčiau išlikti privačiame sektoriuje ir būti aktyviu valstybinių įmonių pertvarkos Ukrainoje dalyviu.
LRT.lt žurnalisto kelionės ir apgyvendinimo išlaidas Ukrainoje finansavo JAV ambasada Vilniuje. Tai neturi įtakos pranešimo turiniui.
2019.09.20 05:30
Buvęs Ukrainos ekonomikos ir prekybos ministras Aivaras Abromavičius dabar vadovauja Ukrainos gynybos pramonės koncernui „Ukroboronprom“. Išskirtiniame interviu portalui LRT.lt A. Abromavičius sako, jog kol kitos Ukrainos valstybinės įmonės buvo reformuojamos, ši dėl įvairių grupių interesų palikta nuošalyje. Tačiau dabar ateina pokyčių metas.
2010 metais įkurtas valstybinis koncernas „Ukroboronprom“ apima virš 130 gynybos pramonės įmonių su 80 tūkst. darbuotojų. Tačiau Ukrainoje jis siejamas su prastu valdymu, piktnaudžiavimu valdžia, ryšiais su įvairiomis interesų grupėmis ir korupcija. Žurnalistų paviešinta korupcijos schema, kurioje figūravo su tuometiniu Ukrainos prezidentu Petro Porošenka susiję asmenys, smarkiai pakirto šalies vadovo reitingą rinkimuose, kuriuos laimėjo Volodymyras Zelenskis.
V. Zelenskis koncerno stebėtojų tarybos pirmininku, o vėliau ir generaliniu direktoriumi paskyrė A. Abromavičių.
– Rinkimų metu dirbote V. Zelenskio komandoje. Kaip atsidūrėte „Ukroboronprom“ koncerne ir tapote jo vadovu?
– Tokių planų nebuvo. Planuose buvo padėti realiam kandidatui į prezidentus geriau pasiruošti bendravimui su verslo bendruomene, užsienio partneriais. O po pergalės buvo įvairių minčių. Bet tikrai žinojau, kad nenoriu dirbti prezidento administracijoje, tikrai žinojau, kad nenoriu dirbti parlamente. Dėl to į jokius partinius sąrašus net kalbos nebuvo, kad būčiau įtrauktas.
Potencialiai mane domino darbas Vyriausybėje vėl, panašiose pareigose (A. Abromavičius 2014–2016 buvo Ukrainos Ekonomikos ir prekybos ministru – LRT.lt) arba aukščiau. Ne paslaptis, kad buvau spaudoje minimas kaip vienas iš kelių kandidatų į premjerus.
Taip pat toliau domino galimybė tęsti valstybinių įmonių reformą. Bet labiau dėl to, kad turiu užsiėmimų visuomeninėje veikloje, esu įkūręs su bendraminčiais Ukrainos korporatyvinio valdymo akademiją, turiu projektų versle, Rygoje statome didelį biurų centrą, viešbutį, turiu žemės ūkio verslą.
Labiau save mačiau stebėtojų taryboje, tiek „Ukroboronpromo“, tiek „Naftogaz“, kur mane patvirtino Vyriausybė.
Bet kaip stebėtojų tarybos pirmininkas ruošiau kandidatus į direktoriaus poziciją, ir, iš principo, mūsų oponentai tuos kandidatus „numušė“. Tada prezidentas manęs penktą kartą paprašė: „Aivarai, iš tiesų mes tavęs norėjome kaip generalinio direktoriaus.“
Pasakiau, kad turiu tam tikrų reikalavimų: matau save generalinio direktoriaus pareigose tik trumpalaikėje perspektyvoje, kad įvesiu naują komandą ir iki metų pabaigos organizuosiu skaidrų konkursą jau pastoviam generaliniam direktoriui išrinkti. Prezidentas pasakė „taip“ ir aš tapau generaliniu direktoriumi.
– Taigi planuojate vadovauti tik iki šių metų pabaigos?
– Taip, toks mano planas. Bet aš pasakiau, kad į šią įmonę ateinu ilgam, ar vienoje, ar kitoje pozicijoje. Greičiausiai, po pastovaus generalinio direktoriaus išrinkimo, grįšiu atgal į stebėtojų tarybos pirmininko pareigas.
Ši sritis mane užvedė, jau 3 mėnesius užsiimu, esu apvažiavęs virš 30 gamyklų, kurios įeina į koncerno sudėtį, susitikau su daugybe darbuotojų, su užsienio partneriais. Visiškai suprantu problemas ir manau, kad galima įmonę valdyti kitaip.
– Kaip „iš vidaus“ atrodo koncernas? Ar korupcija yra pagrindinė problema?
– Tai vienintelė iš stambių valstybinių įmonių, kurios permainos per pastaruosius 5 metus nepalietė. Buvo priimtos specialios įstatyminės pataisos, kurios išbraukė šią įmonę iš valstybinių įmonių valdymo reformos. Tai buvo daroma specialiai, kad būtų įslaptinta daugiau sandorių, kad nebūtų transformacijos, kad politikai, esantys valdžioje, toliau valdytų finansinius šaltinius.
Bet taip neturi būti. „Ukroboronprom“ yra eilinė valstybinė kompanija, kuri turi būti valdoma kaip ir kitos valstybinės kompanijos – pritraukiant geriausius kadrus, mokant rinkos atlyginimus, vedant tokią pačią finansinę veiklą, susitelkiant į skaidrius pirkimus, turint profesionalius pardavėjus ir t.t. Bet iki šiol tai nebuvo daroma ir mes tai pakeisime.
– Ar jau prasidėjo koncerno įmonių auditas, kurį žadėjote atlikti?
– Auditas dar neprasidėjo. Kitą savaitę pasirašysime galutinį sandorį su audito konkurso laimėtoju. Mums išrinkti laimėtoją užtruko 1,5 mėnesio, iki tol 2 metus buvo sabotuojama, manipuliuojama, procesas buvo sustojęs.
Tai tik pirmasis žingsnis. Iš tiesų, reikia ne vieno audito, ne vien finansų, bet ir strateginio audito, ir, taip vadinamo, forensic audito, kuris parodys pačias rizikingiausias įmonės veiklos sritis, kuriose tūno didžiausios korupcinės rizikos. Galbūt parodys, kur buvo išvogti pinigai pastaraisiais metais, kokiais būdais ir t.t. Tai tik pirmas žingsnis.
Ukrainoje yra techniškai gerai pasikausčiusių specialistų, bet jiems reikia kelti atlyginimus, juos motyvuoti. Reikia duoti užsakymus, viltį, kad įmonės gali būti valdomos kitaip, kad juos išlaikytume. Jie sensta, įmonės turi problemų pritraukiant jaunesnius specialistus ir tai yra dar vienas iššūkis.
Geležinkeliai, „Ukrenergo“, paštas apsivalymus pradėjo anksčiau. Praėjo korporatyvizacijos procesą, sukūrė nepriklausomas stebėtojų tarybas, kartu su kolegomis iš užsienio jų viduje. Taip kad mums dar reikia pasitempti.
Bet netgi ir labiau pažangiose įmonėse procesas yra tik prasidėjęs. Dar reikia nueiti ilgą kelią, kad pasiektume lygį, kai galima sakyti, jog konkrečiose valstybinėse įmonėse yra tvarka, jų veikla skaidri, jos finansiškai sėkmingos ir turi gerą ateitį.
Manau, esant geram palaikymo lygiui, „Ukroboronprom“ bus neatpažįstamas jau po metų, bet, žinoma, rimčiausia transformacija, kuri bus galinga, patraukli, užims 5 metus.
– Ar tai Ukrainos vidaus korupcijos problema, ar koncernui bando kenkti užsienio šalys, pavyzdžiui, ar jaučiamas Rusijos spaudimas silpninti Ukrainos gynybos pramonę?
– Manau, kad Rusija tikrai nėra suinteresuota, kad Ukraina turėtų stiprią gynybos pramonę. Jų ranka jaučiama, nes pats „Ukroboronprom“ savo laiku buvo sudarytas Ukrainos Vyriausybės veikėjų su Rusijos pilietybe. Turbūt viena iš priežasčių, kodėl toks prastas valdymas buvo eilę metų, nes buvo dirbama kitos valstybės naudai.
– Ligšiol didžiausi sandoriai buvo sudaromi su Kinija, Indija, Brazilija, ar planuojate įmonės veiklą labiau orientuoti į Vakarų valstybes?
– Didžiausi ginkluotės pirkėjai pasaulyje yra Artimieji Rytai ir Pietryčių Azija. Taigi, mūsų pagrindinis orientyras ir yra šios šalys, kurios yra didžiausios ginklų pirkėjos pasaulyje. Taip pat Afrikos, Lotynų Amerikos rinkos, jose tradiciškai kažką parduodame, tiek senesnės modifikacijos ginkluotę, tiek jau ir naujesnius produktus.
Kažkur galbūt esame užleidę savo pozicijas Rusijai, reikės jas vėl atsikovoti. Taip pat bandysime aktyviau bendradarbiauti ir su NATO šalimis.
– Ar Vakarų, NATO valstybės palaiko „Ukroboronprom“ reformą, ar tai daugiau Ukrainos vidaus reikalas?
– Tai daugiau Ukrainos vidaus reikalas. Konkuruojame pasaulinėse rinkose ir su Vakarų gamintojais, bet norime netolimoje ateityje sukurti bendras įmones su Vakarų ginklų gamybos gigantais.
– Ar jaučiate interesų grupių pasipriešinimą reformoms, ar pakanka prezidento V. Zelenskio palaikymo?
– Interesų grupių pasipriešinimas yra nežmoniškas. Nemaniau, kad santykinai nedidelė įmonė, kuri yra mažesnė už Ukrainos geležinkelius ar „Naftogaz“, turės tokį didžiulį susidomėjimą kai kuriuose sluoksniuose ir bus toks stiprus interesas trukdyti.
Dabar kaip tik pasipylė visoks purvas, tačiau einame toliau į priekį, keisime komandą, bet akivaizdu, kad tai džiugina ne visus.
Prezidento palaikymą taip pat jaučiu, bet, kaip visad, jo galėtų būti dar daugiau. Buvęs prezidentas (P. Porošenka – LRT.lt) iš dalies nebuvo perrinktas būtent dėl problemų „Ukroboronprom“. Dabartinis prezidentas supranta – jei koncerno transformacija neįvyks, rizikos išlieka tokios pačios.
– Dėl reformų teks uždaryti dalį įmonių, atleisti jų darbuotojus. Ar nesibaiminate visuomenės nepasitenkinimo?
– Tikiu, kad pavyks sėkmingai komunikuoti ir paaiškinti, dėl ko bus optimizuojama dalis įmonių. Jau dabar geri du tuzinai įmonių yra likvidacijos procese, yra daug įmonių, kurios nevykdo veiklos eilę metų. Tačiau dėl tam tikrų priežasčių jos vis dar yra „Ukroboronprom“ struktūroje, yra įmonių, kurios visiškai praradusios buvusią šlovę. Jų produkcija nebeturi jokios paklausos nei vietinėje, nei užsienio rinkose.
Visa tai bus įvertinta jau artimiausiu metu pagal vadinamą „Triage“ metodiką: pirma įmonių kategorija, kurios turi didelių perspektyvių, antra – kur yra klausimų, ir trečia – kurias reikia likviduoti arba perduoti į turto fondą, kad būtų parduodamos ir privačiose rankose tos santykinai nedidelės įmonės bus sėkmingesnės, nei dabar valstybės kontrolėje.
– Esate minėjęs, kad po sėkmingos reformos patį koncerną reikėtų panaikinti?
– Taip, dabar viena iš didžiausių problemų yra, kad atskiros įmonės iš tiesų nėra kontroliuojamos „Ukroboronprom“. Nes politikai buvo įsteigę atskiras įmones ir darė joms įtaką apeinant koncerną. Dabar svarbiausia grąžinti tų įmonių kontrolę, sukurti stiprų korporatyvinį centrą su stipriais finansininkais, pirkimų specialistais, juridiniu departamentu, su aktyvų valdytojais.
Kai jau stovėsime tvirtai ant kojų finansiškai, juridiškai, po kelių metų pati „Ukroboronprom“ struktūra nebebus reikalinga, kaip yra dabar.
– Kokie jūsų ateities planai, ar svarstote grįžti į politiką?
– Ne, nenorėčiau būti politikoje. Norėčiau išlikti privačiame sektoriuje ir būti aktyviu valstybinių įmonių pertvarkos Ukrainoje dalyviu.
LRT.lt žurnalisto kelionės ir apgyvendinimo išlaidas Ukrainoje finansavo JAV ambasada Vilniuje. Tai neturi įtakos pranešimo turiniui.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą