privertė susimąstyti

Pasižiūrėjau filmuką apie Vangą. Ji sako, kad visi turi savo likimą, tik gali pasirinkti, kokiu keliu į jį nueis...

Jau kuris laikas pastebiu, kad mano patiriami gyvenimo įvykiai atkartoja ankstesnius mano lūkesčius ar svajones, bet tokias tolimas tolimas. Pvz. vaikystėje labai norėjau dirbti prie konvejerio, mokykloje net turėjau praktiką televizorių gamykloje, man taip buvo gražu ta technika ant konvejerio ir kanifolijos smilkalai. Bet darbas prie konvejerio taip ir liko "rožine svajone". Manot, kad juokauju, ne. Tiesiog yra tokių žmonių kuriems reikalingas švilpukas darbe. Dabar, kai mano darbinė veikla jau eina į pabaigą, aš vis galvojų, ar tikrai aš pasirinkau trumpiausią kelią į savo gyvenimo tikslą, ar vaikščiojau kilpomis po dykumą? Visą gyvenimą dirbau darbus su neribota darbo diena. Visi aplinkui pavydėdavo, o man norėjosi "rėmelių" ir pagaliau aš juos turiu ir man tai patinka. Galiu padėti dar vieną kryželį...

Pas Vangą atėjo aktorė Demidova pasimokyti, kaip vaidinti aiškiaregę, o Vanga jai ir sako, kad ne tą profesiją ji pasirinko... Taigi, net būdamas sėkmingas tu gali būti ne savo vietoje.

nauji traukos centrai mieste

Žemėlapis ant namo sienos
rodo
Lietuvos kelionę





Naujus laiptus prie G9
jau pamėgo jaunimas,
gražu






Pagaliau
išniro paminklo formos,
laukėme metus...

bandau rašyti HAIKU

Kas yra HAIKU?
"Haiku - tai trumpiausia japonų poezijos forma, trijų eilučių, septyniolikos skiemenų visiškai išbaigtas eilėraštis. Taip haiku apibūdina dauguma literatūros šaltinių. Tačiau joks žinynas neaiškina, kad dabar haiku jau tapo tarptautine poezijos forma, tiesa, kilusia iš Japonijos, bet nesilaikančia minėtų tradicinių skiemenų taisyklės. Tokia griežta poetinė forma, ko gero, atbaidė ne vieną poetą ir išvaikė įkvėpimą beskaičiuojant skiemenis."

Pabandykime ;), pavyzdys -

Kavos puodely
Pakilo ryto saulė
Skubu į darbą

- Arūnas Šileris.

Žaliojo tilto skulptūros
nepavargsta stebėtis
krantais
- manoAirija.

Per vargą sutilpau į 17-ką skiemenų.

būk ambasadorium!

Kaip tapti Vilniaus ambasadoriumi?

1. Užpildyti anketą interneto puslapyje ir laukti patvirtinimo elektroniniu paštu.
2. Gauti ambasadoriaus informacinį paketą paštu, gyvenantiems Vilniuje - užsukti jo atsiimti į Vilniaus turizmo informacijos centrą (Konstitucijos pr. 3, Vilnius).
3. Savo draugus, kolegas, partnerius užsienyje kviesti į Vilnių, siųsti jiems atvirlaiškius, gaunamus kartu su informaciniu paketu.
4. Antrojoje savo vizitinės kortelės pusėje išsispausdinti Vilniaus ambasadoriaus logotipą.
5. Skaityti ambasadorių el. naujienų laikraštį, siūlyti savo idėjų, kaip pristatyti Vilnių kitų šalių gyventojams (ambasadoriai@vilnius2009.lt).
6. Skleisti gerą žinią apie Vilnių (idėjų šaltinis http://www.kulturagyvai.lt).
7. Dalyvauti ir kviesti kitus dalyvauti įvairiuose ambasadorių projektuose:
   _kurti „Haiku Vilniui",
   _rašyti „Geras žinias", kurios paskatintų visus sakyti apie Vilnių ir Lietuvą „Jėga!".
8. Papildyti savo el. laiško parašą nuoroda į „Vilnius - Europos kultūros sostinė 2009" interneto svetainę.

Arba tiesiog kurti „Haiku Vilniui" ir rašyti „Geras žinias" .

penktadienis...

Neseniai tik pradėjau vertinti penktadienį, kaip ramybės užutėkį... O čia gimtadienio linksmybės Gedimino 9 vakar, prisimenu, kad jie šventė ir 6 mėn sukaktuves.


Ši savaitė buvo sunkoka, nes nepavyko persukti laikrodžio smegenyse ir pamiegoti dieną. Visą savaitę užmigdavau savo antrame darbe ant klaviatūros ir pakeliui į namus - autobuse. Bet šiandien PENKTADIENIS ir aš tuo džiaugiuosi, pradėjau suprasti, kodėl žmonės savaitgaliais, po sunkios darbo savaitės nori "atsipalaiduoti", oi kokia didelė pagunda... bet ne visiems, kurie važiuoja pirmuoju reisu.

Atlyginimų diena

ir paišdykavimai...

Atlyginimų lapelis nuteikė neblogai, tik kad niekaip neprisiverčiu susiskaičiuoti savo mėnesinio balanso, kad žinočiau kiek lieka man... Ai, esu impulso žmogus ir gyvenu kaip išeina. Kai tik perskaičiau horoskope, kad penktadienis yra tinkama diena kirpyklai, tai jau mūsų mergaitės praktikantės nebe paleidau. Seniai norėjau išbandyti ką nors ekstremalaus, dar prieš blogerių konferenciją, bet mergaitė praktikavosi Latvijoje. Dabar gi, ji nebegalėjo išsisukti ir mes nužingsniavome į jos dabartinės praktikos vietą Užupyje. Seniai bebuvau vaikščiojusi po senamiestį giliau, todėl daug fotografavau, lengvumo dairytis suteikė nauja a simetriška šukuosena, kokių Vilniuje, kaip mane patikino, yra tik vienetai. Taip, dabar belieka priprasti prie savęs ir pasistengti atlaikyti aplinkinių dėmesį. Na, su važiuojančiais 4.30 ryto - sunku nebus, o grįžtu beveik piko metu...

BLOGIN, kaip atostogos

tokia šiandien mano savijauta :)
Atsijungiau nuo kasdienybės, rūpesčių, jausmas toks, kad buvau kažkur išvažiavusi ir ne vienai dienai. Tokia savijauta atsirado atėjus į naktinę pamainą. Naktis buvo normali, o rytas atnešė tam tikrų nesklandumų, bet kadangi po naktinio darbo esi kaip mašu trenktas, tai ir nesklandumai atrodo ne tokie dideli, viskas išryškės rytoj... O dabar dar kaifuoju, BLOGIN buvo tikra atgaiva ir sielai ir kūnui.

pradedu naują etapą

Labai laukiau BLOGIN konferencijos, atsipirkau iš darbo, užsimokėjau už tą dieną žmonėms, kurie pavadavo mane. Ta proga sužinojau, kokia yra mano vienos dienos kaina :). Bet viskas baigėsi, baigėsi gerai. Darbo nebesapnuoju. Kaip ir nebėra ko laukti. Šitą ekstrymą buvo lengviau kęsti, kai laukiau renginio, o dabar ko. Dabar vėl liko tik darbas ir miegas, nebent atsidarytų koks antras kvėpavimas ir aš perjungčiau kitą greitį. Viena bendradarbė pajuokavo, kad aš dar turiu laiko, nes miegu... ir tikrai, vakare apie 21.00 "lūžtu". Pareinu, pavalgau ir krentu, tik stengiuosi nusirengti, nes kitaip gali atsitikti, kad taip ir miegosiu su rūbais. Žinoma, labiausiai dabar laukiamas - PAVASARIS.