Birutė Vyšniauskaitė 2019-05-29 20:31 , atnaujinta 2019-05-30 06:10 lrytas.lt
Išrinktojo prezidento Gitano Nausėdos pasveikinti rinkimų naktį iš Ukrainos atvyko žinomas lietuvių finansininkas, Ukrainos politikos veikėjas, buvęs šios šalies ekonomikos ministras 43-ejų Aivaras Abromavičius. Jis neslėpė simpatijų G. Nausėdai, tačiau darbą ir politinę veiklą planuoja tęsti su naujuoju Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
V. Zelenskis jau inauguruotas Ukrainos prezidentu, o G. Nausėda Lietuvai pradės vadovauti po inauguracijos liepos 12 d. A. Abromavičiaus įsitikinimu, Ukrainos laukia didelės permainos ir reformos, o Lietuva, pasak jo, eina jau teisingu keliu. Bendraudamas su lrytas.lt, Ukrainos pilietybę turintis lietuvis papasakojo apie tai, kas šiuo metu vyksta Ukrainoje ir kokie jo paties ateities planai.
„Situacija Ukrainoje keičiasi beveik kiekvieną dieną. Jei po V. Zelenskio inauguracijos buvo juntama tiesiog neišmatuojama euforija ir ją žmonės stebėjo su ašaromis akyse, tarpusavyje net kalbėdami, „kodėl šis vyrukas per antrąjį rinkimų turą sulaukė tik 73 proc. rinkėjų balsų“, bet ne – daugiau, tai dabar pirmieji naujojo prezidento paskyrimai į svarbius valdžios postus kai kuriuos žmonės jau nuvylė“, - pasakojo A.Abromavičius.
– Ar jums taip pat atrodo, kad tie paskyrimai – abejotini? - lrytas.lt paklausė A.Abromavičiaus.
– Manau, kad kol kas viskas vyksta gerai, nors štai praėjusį sekmadienį britų laikraštyje „The Financial Times“ buvo rašoma apie tai, kad vienas turtingiausių ukrainiečių oligarchų Ihoris Kolomoiskis siūląs naujajai šalies valdžiai nemokėti skolų ir eiti Argentinos bei Graikijos keliu, nevykdant anksčiau duotų įsipareigojimų, neklausyti Vakarų šalių patarimų.
Po šios publikacijos kalbėjau su V. Zelenskiu ir pasakiau jam, kad investuotojai laukia aiškumo, nori žinoti, ar Ukraina – patikimas partneris. Manyčiau, kad šiomis dienomis turėtumėme sulaukti jo pranešimo šia tema.
– Tačiau, atrodo, kad ir kitose srityse Ukrainoje kas diena, tai – naujiena?
– Norėtųsi, kad būtų kitaip, bet, jei prieš kelias dienas dar visi tikėjo, kad V. Zelenskiui pavyko su Rada susitarti dėl pirmalaikių rinkimų ir dėl naujo rinkimų įstatymo priėmimo be vienmandačių apygardų, kurios – ypatingai korumpuotos, tai praėjusį ketvirtadienį paaiškėjo, jog visos parlamentinės partijos prezidentą apgavo. Įstatymo pataisoms nebuvo pritarta.
Todėl šiuo metu V. Zelenskiui – tikrai sunku. Jis ieško tinkamų kandidatų svarbiems valdžios postams užimti – gubernatorių, jėgos struktūrų ar prezidentūros administracijos vadovų. Pokalbiams kviečiasi nemažai, mano galva, pažangių, skaidrios reputacijos žmonių.
– Ar jūs būsite V. Zelenskio komandoje?
– Prieš keletą dienų buvau pakviestas pokalbio į prezidento administraciją. Buvau paklaustas, kur galėčiausi jaustis naudingas V. Zelenskiui? Atsakiau, kad nenorėčiau dirbti jo administracijoje, nes ten darbas – ne man. Nemanau, kad galėčiau naudingai veikti ir parlamente. Tačiau galbūt ateityje galėčiau vėl dirbti vyriausybėje arba valstybinėse įmonėse.
– Tačiau iš karto po V. Zelenskio pergalės nuolatos buvote matomas šalia jo, o kai Kijeve viešėjo Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, jūs sėdėjote užstalėje su prezidentu. Buvo kalbama, kad tikrai dirbsite jo komandoje. Ar kažkas per tą laiką nutiko?
– Būti prezidento komandoje dar nebūtinai reiškia dirbti jo administracijoje. Juk prezidentui yra ir pavaldžių įmonių.
Be to, turint tokį aukštą reitingą kaip V. Zelenskio, tikėtina jį remiančių politinių jėgų pergalė ir per Rados rinkimus. Po jų bus formuojama nauja vyriausybė, todėl save labiau matyčiau vykdomojoje valdžioje.
Niekada ir neslėpiau, kad darbas prezidento administracijoje man nelabai patinka. Man labiau prie širdies užsiimti veikla, siekiant kokių nors konkrečių rezultatų, pertvarkant įmones ar ministerijas.
Nuo prezidento nesu atitolęs. Gyvenu vos už penkių minučių kelio nuo jo administracijos. Ryšį palaikome nuolatos.
– Sakote, kad I. Kolomoiskis duoda patarimus V. Zelenskiui. Ar tai reiškia, kad prezidentas, kaip buvo skelbiama anksčiau, vis dėlto nuo jo – priklausomas?
– Tiesiogiai jis prezidentui nepatarinėja. Reiškiasi tik per laikraščius, televiziją, internetu. Kaip bebūtų gaila, tie I. Kolomoiskio patarimai kertasi su Ukrainos valstybiniais interesais. Manyčiau, tik – laiko klausimas: jis dalins tuos savo patarimas, kol neįvyks konfliktas su prezidentu.
Brenda į tą pačią upę
– Iš buvusio prezidento Petro Porošenkos vyriausybės 2016 m. pasitraukėte neapsikentęs korupcijos valdžios sluoksniuose. Kaip jums atrodo, ar V. Zelenskiui pavyks suvaldyti korupciją?
– Tikiu, kad jis liks skaidrus ir ištikimas savo principams. Man asmeniškai jis ir jo šeima patinka. Daug ką galima spręsti ir pagal žmoną. Jelena Zelenskaja – švelni, protinga moteris.
P. Porošenko – visai kitoks žmogus. Jis turėjo problemų, pirmiausia dėl to, kad per ilgai užsibuvo politikoje. Nuo 1998 m. tapo tos sistemos, su kuria turėjo kovoti, dalimi. Kai pačiame svarbiausiame valdžios poste – ne visai skaidrus vadovas, pačiai šaliai susitvarkyti praktiškai neįmanoma. Permainos gali prasidėti tik nuo balto popieriaus lapo ir kai šalies vadovas – nepriekaištingos reputacijos.
– Kas lėmė, kad vis dėlto sutikote dirbti P. Porošenkos suformuotoje vyriausybėje?
– Ukrainoje tuo metu buvo labai sunkus metas. Tada valdžiau didžiulį investicinį portfelį visoje Rytų Europoje ir Rusijoje.
Savo partneriams Švedijoje aiškinau, kad Rusija, aneksavusi dalį Ukrainos teritorijos, tikrai nebus patraukli partnerė investuotojams. Todėl pats kreipiausi į P. Porošenkos administraciją, pasiūlydamas savo pagalbą. Juk mano žmona yra kilusi iš Donecko srities, kur vyksta karas.
Pokalbis su P. Porošenka prasidėjo nuo jo pasiūlymo vadovauti Turto fondui, o baigėsi pasiūlymu užimti ekonomikos ministro postą.
Buvau tikras, kad kai vyksta karas ir žūsta žmonės, gindami valstybės suverenitetą ir vientisumą, o pačios šalies viduje – apie pusantro milijono pabėgėlių neturi prieglobsčio, neįmanoma lobti ir grobti.
Taip pat maniau, kad net senos kartos politikai turėtų elgtis visai kitaip, nei buvo įpratę anksčiau. Tikėjau, kad su P. Porošenkos ir premjero Arsenijaus Jaceniuko tandemu bus galima tikrai daug nuveikti. Kurį laiką jaučiau P. Porošenkos pagalbą, tačiau, kai makroekonominę situaciją šalyje pavyko suvaldyti, prasidėjo trukdžiai, reformų sabotavimas. Galiausiai paaiškėjo, kad P. Porošenkos ir A. Jaceniuko ketinimai – visai kitokie.
Išrinktojo prezidento Gitano Nausėdos pasveikinti rinkimų naktį iš Ukrainos atvyko žinomas lietuvių finansininkas, Ukrainos politikos veikėjas, buvęs šios šalies ekonomikos ministras 43-ejų Aivaras Abromavičius. Jis neslėpė simpatijų G. Nausėdai, tačiau darbą ir politinę veiklą planuoja tęsti su naujuoju Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
V. Zelenskis jau inauguruotas Ukrainos prezidentu, o G. Nausėda Lietuvai pradės vadovauti po inauguracijos liepos 12 d. A. Abromavičiaus įsitikinimu, Ukrainos laukia didelės permainos ir reformos, o Lietuva, pasak jo, eina jau teisingu keliu. Bendraudamas su lrytas.lt, Ukrainos pilietybę turintis lietuvis papasakojo apie tai, kas šiuo metu vyksta Ukrainoje ir kokie jo paties ateities planai.
„Situacija Ukrainoje keičiasi beveik kiekvieną dieną. Jei po V. Zelenskio inauguracijos buvo juntama tiesiog neišmatuojama euforija ir ją žmonės stebėjo su ašaromis akyse, tarpusavyje net kalbėdami, „kodėl šis vyrukas per antrąjį rinkimų turą sulaukė tik 73 proc. rinkėjų balsų“, bet ne – daugiau, tai dabar pirmieji naujojo prezidento paskyrimai į svarbius valdžios postus kai kuriuos žmonės jau nuvylė“, - pasakojo A.Abromavičius.
– Ar jums taip pat atrodo, kad tie paskyrimai – abejotini? - lrytas.lt paklausė A.Abromavičiaus.
– Manau, kad kol kas viskas vyksta gerai, nors štai praėjusį sekmadienį britų laikraštyje „The Financial Times“ buvo rašoma apie tai, kad vienas turtingiausių ukrainiečių oligarchų Ihoris Kolomoiskis siūląs naujajai šalies valdžiai nemokėti skolų ir eiti Argentinos bei Graikijos keliu, nevykdant anksčiau duotų įsipareigojimų, neklausyti Vakarų šalių patarimų.
Po šios publikacijos kalbėjau su V. Zelenskiu ir pasakiau jam, kad investuotojai laukia aiškumo, nori žinoti, ar Ukraina – patikimas partneris. Manyčiau, kad šiomis dienomis turėtumėme sulaukti jo pranešimo šia tema.
– Tačiau, atrodo, kad ir kitose srityse Ukrainoje kas diena, tai – naujiena?
– Norėtųsi, kad būtų kitaip, bet, jei prieš kelias dienas dar visi tikėjo, kad V. Zelenskiui pavyko su Rada susitarti dėl pirmalaikių rinkimų ir dėl naujo rinkimų įstatymo priėmimo be vienmandačių apygardų, kurios – ypatingai korumpuotos, tai praėjusį ketvirtadienį paaiškėjo, jog visos parlamentinės partijos prezidentą apgavo. Įstatymo pataisoms nebuvo pritarta.
Todėl šiuo metu V. Zelenskiui – tikrai sunku. Jis ieško tinkamų kandidatų svarbiems valdžios postams užimti – gubernatorių, jėgos struktūrų ar prezidentūros administracijos vadovų. Pokalbiams kviečiasi nemažai, mano galva, pažangių, skaidrios reputacijos žmonių.
– Ar jūs būsite V. Zelenskio komandoje?
– Prieš keletą dienų buvau pakviestas pokalbio į prezidento administraciją. Buvau paklaustas, kur galėčiausi jaustis naudingas V. Zelenskiui? Atsakiau, kad nenorėčiau dirbti jo administracijoje, nes ten darbas – ne man. Nemanau, kad galėčiau naudingai veikti ir parlamente. Tačiau galbūt ateityje galėčiau vėl dirbti vyriausybėje arba valstybinėse įmonėse.
– Tačiau iš karto po V. Zelenskio pergalės nuolatos buvote matomas šalia jo, o kai Kijeve viešėjo Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, jūs sėdėjote užstalėje su prezidentu. Buvo kalbama, kad tikrai dirbsite jo komandoje. Ar kažkas per tą laiką nutiko?
– Būti prezidento komandoje dar nebūtinai reiškia dirbti jo administracijoje. Juk prezidentui yra ir pavaldžių įmonių.
Be to, turint tokį aukštą reitingą kaip V. Zelenskio, tikėtina jį remiančių politinių jėgų pergalė ir per Rados rinkimus. Po jų bus formuojama nauja vyriausybė, todėl save labiau matyčiau vykdomojoje valdžioje.
Niekada ir neslėpiau, kad darbas prezidento administracijoje man nelabai patinka. Man labiau prie širdies užsiimti veikla, siekiant kokių nors konkrečių rezultatų, pertvarkant įmones ar ministerijas.
Nuo prezidento nesu atitolęs. Gyvenu vos už penkių minučių kelio nuo jo administracijos. Ryšį palaikome nuolatos.
– Sakote, kad I. Kolomoiskis duoda patarimus V. Zelenskiui. Ar tai reiškia, kad prezidentas, kaip buvo skelbiama anksčiau, vis dėlto nuo jo – priklausomas?
– Tiesiogiai jis prezidentui nepatarinėja. Reiškiasi tik per laikraščius, televiziją, internetu. Kaip bebūtų gaila, tie I. Kolomoiskio patarimai kertasi su Ukrainos valstybiniais interesais. Manyčiau, tik – laiko klausimas: jis dalins tuos savo patarimas, kol neįvyks konfliktas su prezidentu.
Brenda į tą pačią upę
– Iš buvusio prezidento Petro Porošenkos vyriausybės 2016 m. pasitraukėte neapsikentęs korupcijos valdžios sluoksniuose. Kaip jums atrodo, ar V. Zelenskiui pavyks suvaldyti korupciją?
– Tikiu, kad jis liks skaidrus ir ištikimas savo principams. Man asmeniškai jis ir jo šeima patinka. Daug ką galima spręsti ir pagal žmoną. Jelena Zelenskaja – švelni, protinga moteris.
P. Porošenko – visai kitoks žmogus. Jis turėjo problemų, pirmiausia dėl to, kad per ilgai užsibuvo politikoje. Nuo 1998 m. tapo tos sistemos, su kuria turėjo kovoti, dalimi. Kai pačiame svarbiausiame valdžios poste – ne visai skaidrus vadovas, pačiai šaliai susitvarkyti praktiškai neįmanoma. Permainos gali prasidėti tik nuo balto popieriaus lapo ir kai šalies vadovas – nepriekaištingos reputacijos.
– Kas lėmė, kad vis dėlto sutikote dirbti P. Porošenkos suformuotoje vyriausybėje?
– Ukrainoje tuo metu buvo labai sunkus metas. Tada valdžiau didžiulį investicinį portfelį visoje Rytų Europoje ir Rusijoje.
Savo partneriams Švedijoje aiškinau, kad Rusija, aneksavusi dalį Ukrainos teritorijos, tikrai nebus patraukli partnerė investuotojams. Todėl pats kreipiausi į P. Porošenkos administraciją, pasiūlydamas savo pagalbą. Juk mano žmona yra kilusi iš Donecko srities, kur vyksta karas.
Pokalbis su P. Porošenka prasidėjo nuo jo pasiūlymo vadovauti Turto fondui, o baigėsi pasiūlymu užimti ekonomikos ministro postą.
Buvau tikras, kad kai vyksta karas ir žūsta žmonės, gindami valstybės suverenitetą ir vientisumą, o pačios šalies viduje – apie pusantro milijono pabėgėlių neturi prieglobsčio, neįmanoma lobti ir grobti.
Taip pat maniau, kad net senos kartos politikai turėtų elgtis visai kitaip, nei buvo įpratę anksčiau. Tikėjau, kad su P. Porošenkos ir premjero Arsenijaus Jaceniuko tandemu bus galima tikrai daug nuveikti. Kurį laiką jaučiau P. Porošenkos pagalbą, tačiau, kai makroekonominę situaciją šalyje pavyko suvaldyti, prasidėjo trukdžiai, reformų sabotavimas. Galiausiai paaiškėjo, kad P. Porošenkos ir A. Jaceniuko ketinimai – visai kitokie.
– Ką į Ukrainos premjero postą ketina skirti V. Zelenskis?
– Šiuo metu V. Zelenskio partijos „Sluga naroda“ reitingai – labai aukšti. Jei nebus padaryta rimtų klaidų, jie tik augs. Neblogai atrodo ir Viktoro Vakarčiuko partija. Todėl yra rimtų prielaidų, kad naujojoje valdančioje daugumoje po Rados rinkimų liepą, parlamentarų mandatus gaus daug jaunų žmonių, anksčiau nebuvusių politikoje.
Ar nauja vyriausybė bus formuojama tik iš naujų, ar joje bus ir jau žinomų, nesusitepusių politikų, netrukus pamatysime.
– Ar jums nebus baisu antrą kartą bristi į tą pačią upę?
– Į viską žvelgiu optimistiškai. Jei matysiu, kad galiu imtis realių darbų ir sulauksiu savo šeimos palaikymo, tikrai kokio nors posto neatsisakysiu. Kol kas man sunku žmoną įtikinti, kad yra reikalas bristi į tą pačią upę. Juk anksčiau abu patyrėme ir nemenką stresą, būta ir bemiegių naktų. Po to paaiškėjo, kad galbūt mano darbo bei pastangų niekam ir nereikėjo.
– Kokie šiuo metu, jūsų manymu, turėtų būti patys svarbiausi V. Zelenskio sprendimai?
– Pirmiausia, reikėtų imtis reformų teisėsaugoje, specialiosiose tarnybose, teismuose ir institucijose, atsakingose už korupcijos pažabojimą. Jei per artimiausią pusmetį prezidentas nesiims ryžtingų veiksmų – baudžiamųjų bylų, areštų, o gal net įkalinimų – ukrainiečiai juo gali stipriai nusivilti.
Juk per prezidento rinkimus buvo ne tik kalbama, bet ir žiniasklaida atskleidė, kad P. Porošenkos bendražygiai vogė ir iš energetikos įmonių, ir iš armijos, nors žmonės karo zonoje miršta beveik kasdien. Todėl žmonės tiesiog ištroškę teisingumo.
– V. Zelenskis savo inauguracijos kalboje žadėjo pasistengti, kad per jo kadenciją ukrainiečiai nustotų verkti ir pradėtų juoktis. Ar jis iš tikrųjų turi planą, kaip pabaigti karą su Rusija?
– Manyčiau, kad į šį klausimą šiuo metu niekas negalėtų atsakyti. Tartis su Rusija – ypatingai sunku. Tiesiausias kelias į karinio konflikto pabaigą – Ukrainos ekonomikos suklestėjimas. Tuomet ir žmonės okupuotose Rusijos teritorijose nenorės niekur išvykti. Priešingu atveju žmonių nepasitenkinimas ir emigracija tik augs.
Padės G. Nausėdai
– Ar jūs neplanuojate sugrįžti į Lietuvą? Štai – išrinktas naujas prezidentas, gal rastųsi ir jums įdomios veiklos?
– Lietuva eina teisingu keliu. Gitaną pažįstu kur kas seniau ir geriau nei Ingridą Šimonytę. Jis seniai kreipėsi į mane pagalbos bei paramos. Palaikiau jį nuo pat jo rinkiminės kampanijos pradžios, nors ir simpatizuoju konservatorių partijai.
Su Gitanu buvome sutarę, kad, esant galimybėms, jam padėsiu. Abu mano tėvai buvo jo komandos savanoriais. Tėvas rinkimų naktį Zujūnuose skaičiavo balsus.
– G. Nausėdai gali tekti ieškoti naujo Lietuvos premjero. Gal šis postas sudomintų ir jus?
– Lietuvoje yra pakankamai rimtų politikų ir ne taip čia blogai, kaip žmonėms kartais atrodo.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą