tegyvuoja darbas!

"Apie ką čia aš? Apie tai, kad kiekvienas atsako už viską, kas vyksta jo gyvenime. Jei gaminate maistą iš pasenusių produktų, net jei ir ne jūs tuos produktus pirkote – tai jūsų kaltė, ir jūsų atsakomybė. Nedirbkite ten. Išeikite patys. Už jus niekas šito sprendimo nepriims.

Perkelkite problemą ant savęs, jus užplūs gėdos jausmas, ir nuo to atsiras noras gyventi geriau."

Dirbate bjaurų darbą? Jūsų problema - rašo visų :-) mūsų mylimas Andrius Užkalnis lrytas.lt

Kaip tai teisinga ir aktualu šiandien, kai dėl noro turėti darbą dažnai gali patekti į keistas situacijas ir jeigu taip į darbą žiūrėtų darbuotojai, tai gal keistusi ir darbdaviai.

Dabar prisiminiau krepšininką, kuris dėl nemoraliai atrodančių mergaičių darbo vietoje, mūsų žvilgsniai jau atbukę, paliko LT.  Dar neseniai ir aš kasdien darbe galvodavau, kaip priimti ar susitaikyti su man nepriimtinomis sąlygomis, kurias darbdaviai laikė norma. Ačiū autoriui už labai svarbią temą.

ir vėl, tik pensininkė

Praėjo savaitė, kai atsisveikinau su savo naujuoju darbu. Labai daug įspūdžių, bet po truputį vėl įtraukia miegamasis Vilniaus rajonas, keičiasi ritmas ir iš lėto "nubanguoju". Dabar jau nebesinori skubėti iš namų, nors dar galioja mėnesinis transporto bilietas.

Dėl ko pensininkas eina dirbti? Pirmiausia, tai dėl pinigų, paskui dėl galimybės būti tarp žmonių ir jaustis lygiaverčiu darbo rinkoje... na, bent kurį laiką, o dabartinė valdžia pateikė siurprizą, pensijos perskaičiavimas įmanomas tik atidirbus pilnus metus su 12 tūkstančių metinių pajamų "ant popieriaus". Sunkiai įvykdoma sąlyga, bet visada yra du keliai, galima nuleisti rankas, arba perbalsuoti valdžią, anoji žadėjo perskaičiuoti ir taip, bet sutrukdė krizė. Nežinia, gal ir jie persigalvojo, bet dabar jau galvoju apie vasarą ir mišką, kaip bus taip. 

Išdirbau tik tris mėnesius, pabuvau tarp jaunimo, kuris bandė mane įtikinti, kad prekyba turi būti nuodėminga, bet aš priešinausi, nes vienintėlė nuodėminga profesija minima Biblijoje yra muitininkas, o prekeivius tik išvijo nuo šventoriaus, o ir mano mama visą amžiu dirbo gėlių pardavėja. Mama irgi dirbo būdama pensijoje, bet ji išėjo į ją 5 metais anksčiau...

Su gegužės 1-aja!

prisikėlimo belaukiant :-)

fotografijų paroda

kometa, vasario 16 ir paskutinis sniegas

daug įvykių vienu metu nusinešė bendraamžio draugo gyvybę, dabar dar ir popiežius savo pasitraukimu bando kažką pasakyti, o aš vis tebesu įstrigusi naujuose gyvenimo išbandymuose. Vienu metu atvažiavo net keli draugai iš Anglijos, jų reikalai irgi dažnai surišti su palikimo reikalais. Būtinai kada nors parašysiu apie palikimo išbandymus. Laukiu Kaziuko turgaus, kaip ir pavasario... Gavosi labai padrikas rašinėlis, o norėjau parašyti, tik apie Vasario 16-tą.

atsiskaitymo lapelis

tai mažas popieriaus gabalėlis, kuriame atsispindi visos mano finansinės galimybės. Tikėjausi, kad bus blogiau, bet optimizmo teikia žodis "priedas", jis priklauso nuo mano pastangų ir sudėtingos skaičiavimo sistemos.

vienas etapas išgyventas, išbandymai tęsiasi :),

praėjo savaitė...

darbas labai specifinis, vis dažniau galvoju, kad ne visi gali dirbti viską, nors aš buvau pasiruošusi dirbti iš visos širdies :)

patarimas nuo lryto.lt horoskopo kitai savaitei - 

Ramiai. Sąžiningumas — ne strategija. Tiesiog reikia gyventi taip, kad niekas negalėtų prikibti. Svarbu, kad tai, ką darote dabar, būtų teisinga ir jūsų, ir kitų atžvilgiu.

priėmė į darbą!

taip, išlaikiau egzaminą ir priėmė, tiesa, su pažadu pasitempti, bet vistiek - priėmė.
labai džiaugiuosi, einu per lūžtantį ledą tik pirmyn...
taip, taip, taip ir pensininkai randa darbo Lt :))
tiesa, išklausiau savaitės trukmės kursą, susipažinau su daugeliu jaunų žmonių, dauguma - studentai ir aš atjaunėju :). Tai vėl nauja, dar nebandyto darbo sfera, gal tai dar viena mano neišsipildžiusi svajonė...

vis galvoju, apie ką ten jaunystėje aš dar svajojau, nes dabar tai pildosi :)

sausio 13- ji

Ir vėl nenuėjau nei prie parlamento, nei prie LRT...
Dabar net sunku suprasti, kaip aš būdama tokia namisėda tada atsidūriau sausio 12 prie parlamento. Išmokėjo atlyginimą, apsipirkau centriniame gastronome ir nusprendžiau nors vieną naktį prisidėti prie budėjimo, nes tiek žmonių jau buvo, o aš dar ne. Pasirinkau tai akcijai parlamentą...
Turiu to vakaro ir nakties skaidrių, bet jos kažkur sudėtos ir nepervestos į skaitmenį, todėl nufotografavau šios dienos savo miegamojo rajono kiemą. Šerkšnas labai gražus akiai nesimatė taip gražiai kadre, viskas aplink ramu.
Dabar visos diskusijos apie tai, ar aš eičiau ginti Lietuvos ar ne - atrodo beprasmės. Nieko negalima pasverti ar įvertinti atbuline data. Neitum tu, ateitu tavo vaikas. Tada irgi ne visi ėjo, o linksmiausia buvo tai, kad apie parlamentą gyveno žmonės, kurie net šviesą bute bijojo uždegti ir į laiptinę įsileisti pasėdėti, nes visgi buvo žiema ir žmonės ten buvo per naktį. Buvo išimčių, kurios buvo labai pastebimos ir moment panaudotos.
Vienos ukrajiniečių šeimos butas langais žiūrėjo tiesiai parlamento fasado centrą ir šeima buvo draugiška, vėliau ir man ten teko pabūti ir kaip iš ložės stebėti barikadų statymo darbus.
Vaikščiodama aikštėje tarp žmonių sutikau daug pažystamų žmonių, tarp jų ir grupe ukrajiniečių, nes buvo su savo vėliava. Vieną jų aš pažinojau, o tuo metu nuo LRT atėjo pirmieji sužeisti žmonės, ir mama jaunuolio pradėjo visus kviesti pas save išgerti arbatos ir sušilti, viskas buvo iš baimės dėl sūnaus... Kad tik būtų namie.
Jau buvo nužudyti žmonės prie TV bokšto, jau buvo pravažiavę tankai senuoju Žvėryno tiltu ir pasukę paupiu LRT link... Tada maniau, kad mirsiu ir aš, nes stovėjau prie pat tilto, o tankai važiavo dideliu greičiu ir vis bandė kuo giliau padaryti posūkį į parlamento pusę, bet buvo labai daug žmonių... Ir žmonėms nebuvo kur trauktis, priešingai logikai, visi bėgo tankų link.
Labai džiaugiuosi, kad gyvenimas man suteikė galimybę sudalyvauti šiuose istoriniuose įvykiuose, nes tikrai dalyvavo ne visi, miegamieji rajonai miegojo ir net nežinojo, kas darosi centre, nes LRT buvo išjungta.

pokalbis dėl darbo

 Prisistatymo pirmas sakinys - aš esu pensininkė :-)
 Pensija tikrai duoda laisvę rinktis, nebėra to nervo prarasti darbą.
 Vilniuje vėl sniegas, gražu, nors sunku vaikščioti su dirbtiniais sanariais...
 Bet viskas gerai, nuo pirmadienio vėl gyvenimas iš naujo.

ir eglutės dar nenurinktos, rusiški naujieji metai.

darbas yra gėris :-) ?

Šiandien baigiau mėnesio trukmės darbą, dirbau tik pusę dienos, todėl nepersidirbdavau ir dar nemokamas prizas, kasdien būti Vilniaus centre, todėl čia atsirado tiek daug paveikslėlių, o dabar liks tik palergonijos...
 Bandysiu dirbti ir toliau. Norėčiau, nes sėdėjimas namuose gali įvaryti nepilnavertiškumo kompleksą, bet tai priklauso nuo daugelio aplinkybiu. O čia pirma 2013 metų nuotrauka

paskutinės neoninės 2012 nuotraukos, mano :-)

gražiausios naujametės Vilniaus nuotraukos

iš lrytas.lt