Jau prasidejo

Mano bendradarbe kasdien man vis sako, kad jokios krizes ji nejaucia, nes ka valge anksciau, ta valgo ir dabar, kur leido pinigus anksciau...
Taip, as net leidziu daugiau negu anksciau, todel pirmiausiai tas irasas yra man paciai. Nes taip buna, kai nori pasakyti kazka kitam, tada suformuluoji minti ir paciam sau. Taigi, rytoj Gruodzio 1 diena ir as turiu pirkti menesini transporto bilieta uz kuri vietoje 40Lt. as turiu sumoketi 70Lt. Tai pirmoji krizes invazija i mano pinigine.

Visa tai, kas vyksta siandien mano pinigineje ir pasaulineje ekonomikoje, jau kuris laikas is mano atminties istraukia vieno garsaus pranaso citatas. Knygele skaiciau rusu kalba. Ten paraidziui buvo aprasoma dabartine musu situacija, nors as ja skaiciau pries kokius 10 metu, o knyga parasyta pagal apreiskima gauta 1973 metais.

Taigi, pasirausiau internete ir, prasom, radau.

Autorius pirmiausiai ta knyga skiria baznycios zmonems, bet manau, kad daugeli zmoniu ta informacija gali isgelbeti ir atvesti i baznycias.

Stai keliatas citatu:

"Единственной надёжной вещью окажется земля. Накопленные деньги исчезнут подобно песку, высыпвшемуся из дырявого мешка."
"Купи себе хорошую прочную машину, довольствуйся ею, береги её и не меняй."

Ir kas gi tas autorius? Jis turi nuosava baznycios puslapi anglu kalba, rusu kalba puslapis pristato autoriu ir jo knygas.

ВИДЕНИЕ "The Vision" by David Wilkerson

David Wilkerson is the Founding Pastor of Times Square Church in New York City.

Taigi reziumuoju - P R A S I D E J O. Prasidejo pabaigos pradzia. Daugelis bande aiskintis, kada tai ivyks, bet dabar visi pozymiai rodo, kad
T A I * J A U * D A B A R * V Y K S T A.

praėjo dvi savaitės

Dvi kankinančiai sunkios savaitės. Visiems buvo sunku, taip sunku, kad penktadienį įvyko nedidelė žodinė ir emocinė iškrova. Darbas nesustyguotas ir dvigubai didesnis negu buvo, o pinigų mažiau.

Visada paskui galvoji, kad gal nereikėjo, kad visa tai be reikalo - ir taip visiems nervai pašliję, o čia dar kaip koks akmuo užkrito ant širdies, toks negerumas... Bet visada būni gudrus po laiko.

Shoping'as, štai kas mane išgelbėjo. Nuėjau į naują prekybos centrą ir apsipirkau. Taip ne stipriai, bet palengvėjo. Parduotuvė papuošta kalėdiniais žaisliukais, padengti šventiniai stalai. Tikrai padėjo :)

nei garbės nei pinigų

Šiandien šeštadienis, sunkiai iškovotas šeštadienis, kaip poilsio diena. Pagaliau išsimiegojusi įsijungiu televizorių ir matau tiesioginę transliaciją iš Lietuvos Sąjūdžio steigiamojo suvažiavimo 20-tųjų metinių paskutinio iškilmingo minėjimo. Prieš kiek laiko, jau po vizito sužinojau, kad Vilniuje lankėsi Gruzijos prezidentas.

Darbas visiškai mane baigia atjungti, nes nebežinau kas lauke darosi, nors ir gyvenu Vilniuje. Sunkus alinantis, bet jau įprastas darbas buvo iki lapkričio 1 dienos, o nuo šio mėnesio įvyko reorganizacija. Nieko blogo nelaukėme, kaip tik, tikėjomės ko nors geresnio, savų, naujų, patogių patalpų. Bet kai žmogus planuoja - Dievas juokiasi...

Patalpos naujos ir gražios, bet prisidėjo didelė grupė naujų žmonių ir suirutė, dėl nesklandaus darbo pirmajame etape. Tikimės kad viskas baigsis gerai, bet nuovargis dėl padidinto krūvio ir tam tikra įtampa dėl pamažėjusio (nes be priedų) atlyginimo pradėjo prasiveržti netikėčiausiomis formomis.

Vakare po darbo užsukau į apsipirkti į gastronomą, o ten dvi paauglės, hormoninių audrų įsiūbuotos smagiai, man už nugaros, eilėje mėtėsi "čipsų" pakeliu. Atsisukau ir paprašau mesti man... Metė. Paskui mečiau aš. Mečiau tolyn, beveik iki pat mėsos skyriaus. Merginos nuėjo pasiimti naujo pakelio, o aš lyg niekur nieko toliau stovėjau eilėje. Išsikroviau...

Paskui vėl pusvalandis kelionės per patį piką namo. Jau tamsu, langas aprasojo ir aš vėl griebiausi savo telefono, kad pafotografuočiau žiburius. O iš ryto pašalo, sužinojau kad amerikiečiai prezidentu išsirinko Obamą.



Tik darbas, valgis ir miegas. Kur tai gali nuvesti? Darbo yra daug ir fiziškai varginančio, valgau irgi daug, todėl apsunkusi nuo maisto ir pervargimo iš karto griūnu miego. Dėl ko visa tai? Nei pinigų, nei sveikatos, nei pasitenkinimo, kažkoks laiko naikinimas pasunkintu būdu. Kaip sako viena mano draugė, su kuria neberandu laiko susitikti - nei garbės, nei pinigų :)

perku bilietą į "Titaniką"

Titanic (1997 film) - Wikipedia, the free encyclopedia

„Į „Sodros“ titaniką šiandien naujų keleivių nereikėtų priiminėti“, - sakė R.Šimašius.

Trys mėnesiai iki pensijos, bet toks jausmas, kad mūsų prasiskolinusi SODRA, kuri dabar moka pensijas iš kreditų, man jau nebeturės iš ko mokėti ir aš turėsiu dirbti toliau.

Dirbti toliau ruošiuosi ir taip, kad tik užtektų sveikatos, nes kitaip skęsime kartu...