Sunku buvo dirbti naktimis, ypač paryčiais, o kelionė namo visada buvo kaip sapne, kartais pabudusi, ką nors pafotografuodavau. Smagiau buvo vasarą, nes tada galėjau gėrėtis Vilniumi ankstyvą rytą ir dar leisdavau sau "pabraidyti" kelis sustojimus. O dabar vėlyvas ruduo ir rytas tamsus kaip naktį. Tik prie pat namų jau pradėdavo švisti, bet dabar mes persukom laikrodžius atgal...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą