šitas vyras pravažiavo pro šalį...
Aš nuėjau tiesiai po darbo. Iš pradžių pagalvojau, kad tai labai gerai, bet vėliau supratau, kad išbūti iki galo neužteks jėgų ir, kaip parodė įvykiai, praleidau įdomiausiąją dalį...
Tai dabar apie viską nuo pradžių. Ne visur aš einu, nors daugelyje Vilniuje rengiamų švenčių norėčiau pabuvoti, bet dabar nusprendžiau, kad tiesiog privalau ten nueiti. Visgi, jubiliejus - 20 metų Sąjūdžiui. Tikėjausi sutikti daug žmonių iš praeities ir sutikau. Aplinkui vaikščiojo nepasiekiami anų laikų lyderiai, dabar tiesiog ministrai, ar kitokie veikėjai.
Po trumpų, vis dar ugningų kalbų visi buvo pakviesti pasimelsti už Lietuvą ir dauguma nuėjo, nuėjau ir aš. Labai seniai jau bebuvau buvusi Katedroje...
Vėliau buvo koncertas, bet visų fotografų dėmesį traukė šita mergaitė. Jos tėvai stovėjo su vėliavėliamis, ji yra mūsų viltis. Arba, viskas priklauso ir nuo mūsų. Sausio 13 mūsų šeimos atžala, kuriai tada buvo 3 metai irgi stovėjo su tėvais kartu, o dabar tiesiog nebežinau jos patriotiškumo laipsnio, gyvename ne viename mieste.
Trispalvių laikytojai buvo apimti būsimo komcerto nuojautos ir visai nesiklausė "senių" kalbų, juos valdė hormoninės audros.
O jaunieji socialdemokratai atėjo stipriai pasiruošę ir sulaukė nemažo dėmesio
Tačiau žmonės į aikštę nesusirinko, jie susirinko vėliau, kai pradėjo groti muzika. Koncertas buvo pakankamai nesėkmingas, arba akivaizdžiai buvo parodyta, kad "perdainuotos" laisvės šauklių dainos niekur nebešaukia. Visi matę kalbėjo, kad geriausia buvo antroji koncerto dalis, kur "gyvai" dainavo roko atstovai. Labai gailiuosi, kad nebeužteko jėgų paklausyti Mamontovo ir "Anties" dainų. Galėjau dar pamatyti visą tai namie, bet parėjusi iš karto užmigau...
"EP pirmininkas pažymėjo, kad Sąjūdžio įkūrimas žymėjo ne tik Lietuvos nepriklausomybės, bet ir Sovietų Sąjungos griūties pradžią, o tai galiausiai leido „senajai“ ir „naujajai“ Europai susivienyti."
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą