Kalėdos

peržengėme dar vieną slenkstį

Gedimino prospekte ir toliau groja muzikantas, tik kažkodėl dažniausiai apie "gegužio žiedus", tuo sukeldamas praeivių šypsenas, jau po 2012.12.21. - išlikome.

Vilniaus pasakos "fattal" efekto pagalba

kas "lomina", o aš "fatalinu", man labai pritinka žiemai.

garsiosios datos - 2012.12.12 vaizdai

Gedimino prospektas

Po metų vėl dirbu. Ne pilną dieną, bet patogiu laiku ir vėl žingsniuoju į Gedimino prospektą ir fotografuoju... Darbas laikinas, bet teikia daug džiaugsmo, nes reikia išeiti iš namų.

londonas 2012, pilnatis ir šviesioji LT pusė

Vaizdai, pasiskolinti iš tv ekrano, Reuters.uk ir Lt spaudos,
pirmą kartą olimpiadą žiūrėjau nuo pradžios iki pabaigos ir buvo įdomu

Įspūdžių buvo daugiau, bet šitie stipriausi :)

atradimai

Gabriel Sainz

šventė per mano langą

mindauginės arba karalių rūmai

Manau, kad kiekiekvienas lietuvis turi Lietuvos karalystės įvaizdį - dižiulės, gražios, teisingos su išmintingais kunigaikščiais daugiatautėje verslu ir prekyba užsiimančioje šalyje, tačiau visas tas paveikslas paskendęs gražioje migloje, kaip koks stiklo kalnas.

Gyvename dabar, bet laikomės įsitvėrę to širdžiai mielo paveikslo ir, žinoma, esame labai nepatenkinti, nes dabar, kai viskas tapo priklausoma tik nuo mūsų, vizija ėmė tolti. Kur ten mes, net Brazauskas nuleido rankas ir vietoje karalystės pradėjo statyti karalių rūmus.

Svečias atvykęs į sostinę iš karto pamato karalystės pėdsakus ir kartais lieka gyventi, nes nežino, kad mes jau nuleidome rankas ir baigiame išsivažinėti. Pamilę karalystę mūsų piliečiai keliauja ten, kur kitos karalystės dar gyvuoja ir įsikuria ten bet kuo, kad tik karalystėje...

Paskutinis girdėtas mūsų vertinimas iš kaimynų pusės buvo gana liūdnas

я была в Литве, маленькой, достаточно бедной демократической стране, где там приемная у премьер-министра хуже, чем приемная любого российского начальника департамента в сильно задрипанном министерстве

echo moskvi

Tačiau dar liūdniau tampa, kai mus pradeda vertinti savi. Kaip Linutė, kuri man taip patinka. Dar vakar vakarodama pas draugę buvau liudininkė skirtingų požiūrių šeimoje, tada aš pagalvojau, kad aš taip negalėčiau gyventi, betgi gyvename, mes visi esame šeima.

Pasaulis sumažėjo. Mes vėl atsidūrėme bendrame katile, tik su geresniu viralu ir vėl bandome išsivirti savo tautinį patiekalą. Ir vėl svajojame apie karalystę.

taip, taip, jau pensija

Jau trys metai, kap pensijoje, bet vis dar dirbau, o štai šešis mėnesius, anot Šapranausko, jau sėdžiu kėdėje, bet kada pradėsiu suptis (kėdėje), dar nežinau. Visiškas autas, arba virtuali emigracija. Tikrai negalvojau, kad man taip gali nutikti, nors visada buvau namisėda.

Labai įtakojo skaitmeninė tv, atvėrusi naujus tolius, apie kuriuos buvau tik girdėjusi. Kartais prisimenu senus laikus, kai tv rodydavo vieną meninį filmą per dieną, tada atvažiavusi giminaitė iš Vorkutos gyrėsi, kad pas juo rodo du filmus, vieną prieš VREMIA, kitą po, net pavydėdavau... Paskui atsirado kiti poreikiai, norėjosi krikščioniškų laidų, bet jas gaudavome įrašytas VHS, arba gaudydavome internete, bet netinkamas greitis neduodavo jokio malonumo, o dabar - prašom, visą parą už tą pačią kainą. Paskutiniu metu esu laba susirūpinusi buto tvarkimu, nes nebaigtas remontas, todėl kritau į dizainierių laidas, po dvi per dieną, ir jau nebematau nebaigto remonto, nes mokausi kaip renovuoti virtuvę ar vonią, o paskui žaidžiu spėliones su NY NT pardavėjais, kokį butą pasirinks buto pirkėjas ir kokį butą pirkčiau aš :-), linksmas žaidimas. Dar mėgstu pirkti vasaros vilas Italijoje, ar dar kokioje ten pakrantėje. Ir žinoma, shoping'as sendaikčių prekyvietėse visame pasaulyje. Neapseina ir be kulinarinių laidų, pamažu atrandu savus virėjus. Kai pradeda temti, prisimenu, kad taip ir nepažiūrsėjau PANORAMOS ir vėl nežinau, kas darosi LT, belieka informacija internete. O kaip gi kūnas? Kūnas prisitaikė, nes atradau eMAXIMĄ, kuri puikiai aptarnauja Vilniuje.

samsungo planšeto bandymas natūroje

 Langai gražuoliai, tai iš lauko, tai iš vidaus
Ir toks noras fotoshopinti aplinką. Nepasitenkinimas savim, slapstymasis už pakeistos realybės, dažnai pagražintos. Dar neišsiaiškinau kas čia darosi.   

Ir dar su HUAWEI pagalba

ežeras kitaip

šiandien atidarė

Skulptūra „Laisvės kelias“ sukurta iš per 20 tūkst. vardinių plytų. Jos ilgis siekia apie 63 metrus, aukštis – apie 3,5 metro...
Dar nebuvau, nors kasdien važiuoju pro šalį. Gražias atidarymo nuotraukas rodo
15min

rūkas

Visiškas rūkas, karštis ir maksimalaus šalčio pranašystės.

Žmonės vaikšto kaip po narkozės, laikraščio antraštės visiškai apokaliptinės - Nuo Grenlandijos ledyno atskilo 260 kvadratinių kilometrų ledo gabalas; Lietuvoje – skaistykla, Rusijoje – jau pragaras.

O žmonės gyvena lyg niekur nieko. Aš irgi kursuoju, kaip autobusas - darbas namai. Tiesa, namuose, kaip ir negyvenu, tik kvėpuoju. Na, ne viskas taip blogai, balkone labai gražiai žydi gėlės. Bet tik pas mane, aplinkui visi įsitikslino balkonus ir gėlių nebesimato. Užuolaidos užtrauktos, kambarys užtamsintas...

Vis dar kažko norisi įsigyti, kažką pakeisti, o dirbti beliko keli mėnesių ir jau turėsiu dviejų metų darbo stažą pensijoje. Ir taip visi šnairai žiūri, aplink bedarbystė. Jau kaip ir pasiruošiau pensijai, bet vėl gi, kaip ir nebeliko laiko, vėl pranašystės apie 2012-sius metus.

Nejaugi priartėjo metas, kada Žemė nusivilks savo sudėvėta rūbą ir apsirengs nauju. Ir viskas bus nauja, naujas dangus ir naujos žvaigždės. Net atsirado pranašų mokančių, kaip žmonėms pereiti į naują būvį naudojant kūno paruošimą valgant tik tinkamą maistą. Žinoma, visi kurie tiki į Jėzų Kristų bus išgelbėti.

Gyvenimo medis, prezidento atminimui

Dažnai žaidžiame kurdami savo gyvenimo medį. Geriausiu atveju tu gali surašyti savo senelius ir vaikaičius ir tai gali tapti tavo džiaugsmo ar pilnatvės dalimi. Ne visiems pasiseka padaryti ir tai, nes pasilieka atviras klausimas, kas tau paduos atsigerti vandens, kai to padaryti nebegalėsi. O kaip gi su tavo darbais. Kartais giminaičiai tavo jubiliejui susuka filmą, arba net tu pats pasidarai tokį filmą, filmą, kuriame tu jautiesi jaukiai ir gerai ir visada esi jo herojus.
Dabar herojų metas. Kiek skirtingų filmų ar istorijų galima papasakoti apie tą patį žmogų... Kartu, tiesiog džiaugiesi, kad tauta dar palieka tave ramybėje ir nebando rašyti istorijų apie tave.

"...vyskupai žinojo tai, ką žino visa Lietuva. Juk buvo laikai, kai vieni važiavo į Sibirą, buvo teisiami už tą pačią Vilniaus katedrą – ir aš pats buvau teisiamas, nes ne vieną kartą ir katalikų komitete, kuriam priklausiau, ir Kronikoje gynėme tikinčiųjų teisę turėti Vilniaus katedrą. Tuo metu, kai vieni darėme karjerą lageryje, Prezidentas darė karjerą būdamas Komunistų partijos narys. Savo interviu jis pats tai įvertino."

Arkivyskupas S.Tamkevičius.

Atminties ir vilties plytos

"rugpjūčio 23 dieną, minint Baltijos kelio 21-ąsias metines, Vilniuje Konstitucijos prospekto ir Geležinio vilko gatvių sankirtoje palei transporto žiedą planuojama atidengti skulptūrą „Laisvės kelias“." laisveskelias.lt

Skulptūra bus sumūryta iš vardinių plytų...
Asmeninė plyta (25 Lt)
Šeimos plyta (50 Lt)

Klaipėdoje statomame Šv. Pranciškaus onkologijos centre per Sekmines įmūrita Vilties plyta. Kviečiama aukoti.

Manau, kad abi plytos yra vertos dėmesio, na, ne visi, kurie tada stovėjo Baltijos kelyje dabar ten stovėtų, bet ir tada ne visi stovėjo. Gal dabar kiti įgijo šansą bent tokiu būdu sudalyvauti legendinėje akcijoje.

Aš stovėjau, darbas davė mažą autobusiuką ir tie, kuriuos tą dieną galėjo pavaduoti kiti ir kurie labai norėjo, turėjo galimybę sudalyvauti. Vienintelis dalykas, kurio gailiuosi, kad tada neturėjau su savim foto aparato.

Toli mes nenuvažiavom, jau buvo visas kelias užblokuotas mašinomis, Ukmergės plentu iš Vilniaus mašinos važiavo šešiomis eilėmis į vieną pusę. Būriavosi tautinės bendrijos su savo vėliavom. Mačiau būrelį lenkų, kitoje pusėjė stovėjo būrelis žydų. Pakeleivingas vairuotojas gruzinas sustojo ir atsistojo su savo vėliavą į bendrą eilę... Jausmas buvo sunkiai nusakomas, žmonės įvairaus amžio su šeimomis.

Tada nedalyvauti nebuvo galima, o dabar dar galima sudalyvauti.

Gegužės darbai

Vilniuje visada kas nors vyksta, dabar protestavo prieš atomines elektirines Lietuvoje ir aplink jos teritoriją, o praeiviai dažnai yra kviečiami pasirašyti už vienokiuss ar kitokius projektus, todėl kasdien saves klausi...



Darbe, per Kovo 8-tą rusakalbės bendradarbės stebėjosi, kodėl mes nešvenčiam tokios gražios šventės, ir tada aš papasakojau, kad Lietuvoje yra švenčiama Motinos diena.

"Tai tik Lietuvoje turbūt tokia diena ir švenčiama" - stebėjosi bendradarbės. Tada tik pagalvojau, kiek šalių ją švenčia ir pasakiau, kad švenčia visas katalikiškas pasaulis, o gal ir krikščioniškas? Tik kad švenčiama ne tą pačią dieną.






Šiauliuose po pamaldų, skirtų motinoms paminėti, visos iš bažnyčios išeinančios mamos buvo apdovanojamos gėlėmis, na, o kurie jau neturėjo mamų ėjo į kapines.

Namuose laukė padengti stalai, ten, kur dar buvo išlikusios šeimos.





O Vilniuje vėl renginys, šventojo Florijono, gaisrininkų globėjo diena, man tai labai artima diena, nes pažistu vieną gaisrininką ir viena Florijoną :)



Darbe gimtadienis, visi laukia Pegalės dienos...



Staiga visas prospektas prisidabino EU vėliavėlemis ir palapinėmis su nacionaliniais valgiais, kokia čia dar šventė, kas čia Lietuvoje vyksta?

Europos dienos šį kartą buvo tokios pat kvapnios kaip visada, tik kad buvo mažiau žmonių, bet labai skaniai kvepėjo, o kur Pergalės diena?

Dar toli, dar visa Lietuva grumiasi dėl seksualinių mažumų eitynių „Už lygybę“. Mano bendradarbės piktinosi eitynėmis irgi, net negalvodamos, kad visi protestuotojai gali sudalyvauti ir Pergalės dienos eitynėse.