«Если мы позволим расчленить Украину, будет ли обеспечена независимость любой из стран?»

Байден на Генассамблее ООН призвал противостоять российской агрессии

sekmadienis, sausio 13, 2013

sausio 13- ji

Ir vėl nenuėjau nei prie parlamento, nei prie LRT...
Dabar net sunku suprasti, kaip aš būdama tokia namisėda tada atsidūriau sausio 12 prie parlamento. Išmokėjo atlyginimą, apsipirkau centriniame gastronome ir nusprendžiau nors vieną naktį prisidėti prie budėjimo, nes tiek žmonių jau buvo, o aš dar ne. Pasirinkau tai akcijai parlamentą...
Turiu to vakaro ir nakties skaidrių, bet jos kažkur sudėtos ir nepervestos į skaitmenį, todėl nufotografavau šios dienos savo miegamojo rajono kiemą. Šerkšnas labai gražus akiai nesimatė taip gražiai kadre, viskas aplink ramu.
Dabar visos diskusijos apie tai, ar aš eičiau ginti Lietuvos ar ne - atrodo beprasmės. Nieko negalima pasverti ar įvertinti atbuline data. Neitum tu, ateitu tavo vaikas. Tada irgi ne visi ėjo, o linksmiausia buvo tai, kad apie parlamentą gyveno žmonės, kurie net šviesą bute bijojo uždegti ir į laiptinę įsileisti pasėdėti, nes visgi buvo žiema ir žmonės ten buvo per naktį. Buvo išimčių, kurios buvo labai pastebimos ir moment panaudotos.
Vienos ukrajiniečių šeimos butas langais žiūrėjo tiesiai parlamento fasado centrą ir šeima buvo draugiška, vėliau ir man ten teko pabūti ir kaip iš ložės stebėti barikadų statymo darbus.
Vaikščiodama aikštėje tarp žmonių sutikau daug pažystamų žmonių, tarp jų ir grupe ukrajiniečių, nes buvo su savo vėliava. Vieną jų aš pažinojau, o tuo metu nuo LRT atėjo pirmieji sužeisti žmonės, ir mama jaunuolio pradėjo visus kviesti pas save išgerti arbatos ir sušilti, viskas buvo iš baimės dėl sūnaus... Kad tik būtų namie.
Jau buvo nužudyti žmonės prie TV bokšto, jau buvo pravažiavę tankai senuoju Žvėryno tiltu ir pasukę paupiu LRT link... Tada maniau, kad mirsiu ir aš, nes stovėjau prie pat tilto, o tankai važiavo dideliu greičiu ir vis bandė kuo giliau padaryti posūkį į parlamento pusę, bet buvo labai daug žmonių... Ir žmonėms nebuvo kur trauktis, priešingai logikai, visi bėgo tankų link.
Labai džiaugiuosi, kad gyvenimas man suteikė galimybę sudalyvauti šiuose istoriniuose įvykiuose, nes tikrai dalyvavo ne visi, miegamieji rajonai miegojo ir net nežinojo, kas darosi centre, nes LRT buvo išjungta.

penktadienis, sausio 11, 2013

pokalbis dėl darbo

 Prisistatymo pirmas sakinys - aš esu pensininkė :-)
 Pensija tikrai duoda laisvę rinktis, nebėra to nervo prarasti darbą.
 Vilniuje vėl sniegas, gražu, nors sunku vaikščioti su dirbtiniais sanariais...
 Bet viskas gerai, nuo pirmadienio vėl gyvenimas iš naujo.

ir eglutės dar nenurinktos, rusiški naujieji metai.

pirmadienis, sausio 07, 2013

darbas yra gėris :-) ?

Šiandien baigiau mėnesio trukmės darbą, dirbau tik pusę dienos, todėl nepersidirbdavau ir dar nemokamas prizas, kasdien būti Vilniaus centre, todėl čia atsirado tiek daug paveikslėlių, o dabar liks tik palergonijos...
 Bandysiu dirbti ir toliau. Norėčiau, nes sėdėjimas namuose gali įvaryti nepilnavertiškumo kompleksą, bet tai priklauso nuo daugelio aplinkybiu. O čia pirma 2013 metų nuotrauka

šeštadienis, gruodžio 22, 2012

peržengėme dar vieną slenkstį

Gedimino prospekte ir toliau groja muzikantas, tik kažkodėl dažniausiai apie "gegužio žiedus", tuo sukeldamas praeivių šypsenas, jau po 2012.12.21. - išlikome.


penktadienis, gruodžio 07, 2012

Gedimino prospektas

Po metų vėl dirbu. Ne pilną dieną, bet patogiu laiku ir vėl žingsniuoju į Gedimino prospektą ir fotografuoju... Darbas laikinas, bet teikia daug džiaugsmo, nes reikia išeiti iš namų.

pirmadienis, rugpjūčio 27, 2012

londonas 2012, pilnatis ir šviesioji LT pusė

Vaizdai, pasiskolinti iš tv ekrano, Reuters.uk ir Lt spaudos,
pirmą kartą olimpiadą žiūrėjau nuo pradžios iki pabaigos ir buvo įdomu






Įspūdžių buvo daugiau, bet šitie stipriausi :)

antradienis, liepos 03, 2012

mindauginės arba karalių rūmai

Manau, kad kiekiekvienas lietuvis turi Lietuvos karalystės įvaizdį - dižiulės, gražios, teisingos su išmintingais kunigaikščiais daugiatautėje verslu ir prekyba užsiimančioje šalyje, tačiau visas tas paveikslas paskendęs gražioje migloje, kaip koks stiklo kalnas.

Gyvename dabar, bet laikomės įsitvėrę to širdžiai mielo paveikslo ir, žinoma, esame labai nepatenkinti, nes dabar, kai viskas tapo priklausoma tik nuo mūsų, vizija ėmė tolti. Kur ten mes, net Brazauskas nuleido rankas ir vietoje karalystės pradėjo statyti karalių rūmus.

Svečias atvykęs į sostinę iš karto pamato karalystės pėdsakus ir kartais lieka gyventi, nes nežino, kad mes jau nuleidome rankas ir baigiame išsivažinėti. Pamilę karalystę mūsų piliečiai keliauja ten, kur kitos karalystės dar gyvuoja ir įsikuria ten bet kuo, kad tik karalystėje...

Paskutinis girdėtas mūsų vertinimas iš kaimynų pusės buvo gana liūdnas
я была в Литве, маленькой, достаточно бедной демократической стране, где там приемная у премьер-министра хуже, чем приемная любого российского начальника департамента в сильно задрипанном министерстве
echo moskvi

Tačiau dar liūdniau tampa, kai mus pradeda vertinti savi. Kaip Linutė, kuri man taip patinka. Dar vakar vakarodama pas draugę buvau liudininkė skirtingų požiūrių šeimoje, tada aš pagalvojau, kad aš taip negalėčiau gyventi, betgi gyvename, mes visi esame šeima.

Pasaulis sumažėjo. Mes vėl atsidūrėme bendrame katile, tik su geresniu viralu ir vėl bandome išsivirti savo tautinį patiekalą. Ir vėl svajojame apie karalystę.

penktadienis, birželio 22, 2012

taip, taip, jau pensija

Jau trys metai, kap pensijoje, bet vis dar dirbau, o štai šešis mėnesius, anot Šapranausko, jau sėdžiu kėdėje, bet kada pradėsiu suptis (kėdėje), dar nežinau. Visiškas autas, arba virtuali emigracija. Tikrai negalvojau, kad man taip gali nutikti, nors visada buvau namisėda.

Labai įtakojo skaitmeninė tv, atvėrusi naujus tolius, apie kuriuos buvau tik girdėjusi. Kartais prisimenu senus laikus, kai tv rodydavo vieną meninį filmą per dieną, tada atvažiavusi giminaitė iš Vorkutos gyrėsi, kad pas juo rodo du filmus, vieną prieš VREMIA, kitą po, net pavydėdavau... Paskui atsirado kiti poreikiai, norėjosi krikščioniškų laidų, bet jas gaudavome įrašytas VHS, arba gaudydavome internete, bet netinkamas greitis neduodavo jokio malonumo, o dabar - prašom, visą parą už tą pačią kainą. Paskutiniu metu esu laba susirūpinusi buto tvarkimu, nes nebaigtas remontas, todėl kritau į dizainierių laidas, po dvi per dieną, ir jau nebematau nebaigto remonto, nes mokausi kaip renovuoti virtuvę ar vonią, o paskui žaidžiu spėliones su NY NT pardavėjais, kokį butą pasirinks buto pirkėjas ir kokį butą pirkčiau aš :-), linksmas žaidimas. Dar mėgstu pirkti vasaros vilas Italijoje, ar dar kokioje ten pakrantėje. Ir žinoma, shoping'as sendaikčių prekyvietėse visame pasaulyje. Neapseina ir be kulinarinių laidų, pamažu atrandu savus virėjus. Kai pradeda temti, prisimenu, kad taip ir nepažiūrsėjau PANORAMOS ir vėl nežinau, kas darosi LT, belieka informacija internete. O kaip gi kūnas? Kūnas prisitaikė, nes atradau eMAXIMĄ, kuri puikiai aptarnauja Vilniuje.

pirmadienis, birželio 18, 2012

samsungo planšeto bandymas natūroje

 Langai gražuoliai, tai iš lauko, tai iš vidaus
Ir toks noras fotoshopinti aplinką. Nepasitenkinimas savim, slapstymasis už pakeistos realybės, dažnai pagražintos. Dar neišsiaiškinau kas čia darosi.   

Ir dar su HUAWEI pagalba

ežeras kitaip

penktadienis, spalio 22, 2010

šiandien atidarė



Skulptūra „Laisvės kelias“ sukurta iš per 20 tūkst. vardinių plytų. Jos ilgis siekia apie 63 metrus, aukštis – apie 3,5 metro...
Dar nebuvau, nors kasdien važiuoju pro šalį. Gražias atidarymo nuotraukas rodo
15min

šeštadienis, rugpjūčio 07, 2010

rūkas


Visiškas rūkas, karštis ir maksimalaus šalčio pranašystės.

Žmonės vaikšto kaip po narkozės, laikraščio antraštės visiškai apokaliptinės - Nuo Grenlandijos ledyno atskilo 260 kvadratinių kilometrų ledo gabalas; Lietuvoje – skaistykla, Rusijoje – jau pragaras.

O žmonės gyvena lyg niekur nieko. Aš irgi kursuoju, kaip autobusas - darbas namai. Tiesa, namuose, kaip ir negyvenu, tik kvėpuoju. Na, ne viskas taip blogai, balkone labai gražiai žydi gėlės. Bet tik pas mane, aplinkui visi įsitikslino balkonus ir gėlių nebesimato. Užuolaidos užtrauktos, kambarys užtamsintas...

Vis dar kažko norisi įsigyti, kažką pakeisti, o dirbti beliko keli mėnesių ir jau turėsiu dviejų metų darbo stažą pensijoje. Ir taip visi šnairai žiūri, aplink bedarbystė. Jau kaip ir pasiruošiau pensijai, bet vėl gi, kaip ir nebeliko laiko, vėl pranašystės apie 2012-sius metus.

Nejaugi priartėjo metas, kada Žemė nusivilks savo sudėvėta rūbą ir apsirengs nauju. Ir viskas bus nauja, naujas dangus ir naujos žvaigždės. Net atsirado pranašų mokančių, kaip žmonėms pereiti į naują būvį naudojant kūno paruošimą valgant tik tinkamą maistą. Žinoma, visi kurie tiki į Jėzų Kristų bus išgelbėti.