Gyvenimo medis, prezidento atminimui

Dažnai žaidžiame kurdami savo gyvenimo medį. Geriausiu atveju tu gali surašyti savo senelius ir vaikaičius ir tai gali tapti tavo džiaugsmo ar pilnatvės dalimi. Ne visiems pasiseka padaryti ir tai, nes pasilieka atviras klausimas, kas tau paduos atsigerti vandens, kai to padaryti nebegalėsi. O kaip gi su tavo darbais. Kartais giminaičiai tavo jubiliejui susuka filmą, arba net tu pats pasidarai tokį filmą, filmą, kuriame tu jautiesi jaukiai ir gerai ir visada esi jo herojus.
Dabar herojų metas. Kiek skirtingų filmų ar istorijų galima papasakoti apie tą patį žmogų... Kartu, tiesiog džiaugiesi, kad tauta dar palieka tave ramybėje ir nebando rašyti istorijų apie tave.

"...vyskupai žinojo tai, ką žino visa Lietuva. Juk buvo laikai, kai vieni važiavo į Sibirą, buvo teisiami už tą pačią Vilniaus katedrą – ir aš pats buvau teisiamas, nes ne vieną kartą ir katalikų komitete, kuriam priklausiau, ir Kronikoje gynėme tikinčiųjų teisę turėti Vilniaus katedrą. Tuo metu, kai vieni darėme karjerą lageryje, Prezidentas darė karjerą būdamas Komunistų partijos narys. Savo interviu jis pats tai įvertino."

Arkivyskupas S.Tamkevičius.